Laiškas tėvui

Knygos pavadinimas: Laiškas tėvui
Autorius: Francas Kafka
Versta iš: vokiečių
Leidimo metai: 1997
Puslapių: 84

Aprašymas:

Liūdnas laiškas skirtas tėvui nuo sūnaus. Kuriame sūnus aprašo viso savo gyvenimo nuoskaudas ir tėvo auklėjimo klaidas. Tačiau, pasirodo, šio laiško sūnus niekada neišsiuntė. Gal jis pernelyg atviras? Sūnus priekaištauja tėvui dėl patirtų dvasinių traumų, dėl savo nepasitikėjimo savimi ir nepilnaverčio gyvenimo. Savo šeimoje jis jautėsi svetimas. Jis primena tėvui, kaip šis sakosi, esą jis visą gyvenimą sunkiai dirbo, viską aukojo savo vaikams ir todėl šie vartosi kaip inkstai taukuose. Sūnus graužiasi, kad netapo tokiu, kokio tikėjosi tėvas. Sako  kad buvo baikštus vaikas, bet primena, kad tėvas galėjo meiliu žodžiu ar paėmimu už rankos ir maloniu elgesiu išgauti viską, ko norėjo.

Sūnus prisimena įvykį, kai buvo išmestas vienmarškinis už užrakintų durų. Ir tik todėl, kad naktį vis inkštė ir prašė gerti. Nuo to laiko sūnus buvo klusnus, bet patyrė skriaudą: “ne vieneri metai praėjo, o mane vis kamavo skausmingas vaizdinys, kad milžiniškas vyras, mano tėvas, paskutinioji instancija, mažne be jokios priežasties gali ateiti ir išnešti mane iš lovos į Pavličę ir kad aš jam, vadinasi, esu toks nieko nevertas“. Jam reikėjo padrąsinimo, o tėvas atvirkščiai jį sunaikino.

Daug panašių situacijų ir mūsų visų gyvenimuose, kaip pasakė mano draugė – o kuris čia iš mūsų neturi skriaudų iš vaikystės? Tikrai daugelis. Tačiau visada vaikas nori būti mylimas savo tėvų ir už jų pečių jaustis saugus. Kaip gali užaugti laimingas žmogus, jeigu tėvai mažam taikė išsiverkimo metodus, naktimis pratino vieną miegoti tamsiame kambaryje ir neatsiliepė į pagalbos šauksmą. Jei išdavė mažą vaiką, kai ne gynė, o pataikavo kitiems suaugusiems ir gėdino savo mažylį. Jau nekalbu apie fizinį smurtą, kuris visam gyvenimui palieka žymę. Kartais būna sunku suprasti tėvus, kita vertus ir jie dažnai turi pateisinimą dėl savo elgesio.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 8.

Motinos pienas

Knygos pavadinimas: Motinos pienas
Autorius: Nora Ikstena
Versta iš: latvių
Leidimo metai: 2019
Puslapių: 192

Aprašymas:

Psichologiškai sunki knyga, vaizduojanti suvaržytos Sovietų Latvijos gyvenimą. Pagrindinė herojė motina. Gydytoja, turėjusi daug ambicijų, tačiau dėl sovietinės valdžios politikos ištremta dirbti į kaimą, kur galutinai palūžta nuo kasdienybės. Kuri pagimdo dukrą, tačiau neturi jėgų būti motina. Pabėga, kad nereiktų jos maitinti. Apie dukros pastangas suartėti su mama, ja rūpintis. Buvo labai sunku skaityti, gerklėje laikėsi gumulas, kai supranti, kad tai daugelio šeimų tragedijos. Motinos, nemylinčios arba nemokančios mylėti, užguitos, nemylėtos. Ir jų vaikai, trokštantys motinos pieno, motinos meilės…

 

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10.

 

Žmogus ieško prasmės

Knygos pavadinimas: Žmogus ieško prasmės
Autorius: Viktor E. Frankl
Versta iš: vokiečių
Leidimo metai: 2016
Puslapių: 160

Aprašymas:

Tokia maža, neišvaizdi, paprasta knygelė. Iš pažiūros. O viduj – prasmingas požiūris į savo gyvenimą, į kančią, prasmės paieškos, meilės atvaizdai ir kančios. Ko gero, mano knygų penketuke ši knyga užima pirmąsias vietas. Ji mane ne tik sukrėtė, sujaudino, bet ir leido į gyvenimą pažvelgti kitu kampu – išmokti, jog nereiktų koncentruotis į smulkmenas, laikyti pykčio, nuoskaudų. Reikia gyventi gyvenimą, nors kartais yra ir labai sunku, surasti jėgų pamatyti gyvenimo prasmę, surasti atsvarą, laikytis šeimos ir artimųjų.

Knyga susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje autorius aprašo savo išgyvenimus koncentracijos stovykloje, o antrojoje analizuoja savo gyvenimą ir stengiasi atsakyti į klausimą – o kaip ir kas gali padėti žmogui išgyventi kasdienybę, skausmą, neteisybę?

Kelios citatos iš knygos:

“… kai kurie mūsų draugai elgėsi kaip gyvuliai, o kiti buvo tarsi šventieji. Žmogus turi savyje abi šias galimybes; kuri atsiskleis, priklauso nuo jo sprendimų, bet ne nuo sąlygų.“

“Aišku, pasitaiko momentų, kuomet ir būtina, ir įmanoma atsiriboti nuo masės. Juk žinoma, kad nuolat būnant kartu likimo draugų minioje, kartu atliekant kiekvieną banaliausią kasdienybės veiksmą, dažnai apima nenugalimas troškimas nors trumpam ištrūkti iš šios priverstinės bendrijos. Apima nenumaldomas ilgesys, noras pabūti vienam su savo mintimis, noras pajusti bent trupinėlį vienatvės.“

“Nenormaliai reaguoti į nenormalią padėtį yra normalu.“

“Užtat žinau – dabar sužinojau, – kad meilei ne itin svarbu kūniška žmogaus egzistencija, kad jai be galo svarbu giliausia dvasinė mylimo žmogaus esmė…“

“Tad žmogus, kuriam jo konkretus likimas skiria kančią, privalo žiūrėti į ją kaip į užduotį – visiškai unikalią užduotį. Net kentėdamas žmogus turi įsisąmoninti esąs vienintelis ir nepakartojamas visatoje – su savo skaudžiu likimu. Niekas negali jo pakeisti, niekas už jį neatkentės jo kančios. Kaip jis, šio likimo palytėtas, neša savo naštą – štai kur dabar slypi vienintelė nepakartojamos pasiekos galimybė.“

“Tuo, kaip žmogus pasitinka neišvengiamą likimą, o kartu su šiuo likimu ir jo skiriamą kančią, – kaip tik tuo atsiskleidžia daugybė galimybių prasmingai formuoti gyvenimą net sunkiausiomis aplinkybėmis, net paskutinę gyvenimo minutę. Priklausomai nuo to, ar žmogus išlieka tvirtas ir narsus, garbingas ir nesavanaudiškas, ar žūtbūtinėje kovoje dėl gyvasties pamiršta savo žmogišką kilmę ir galutinai pavirsta bandos gyvuliu, – priklausomai nuo to, jis arba realizuoja skaudžios padėties ir sunkaus likimo jam siūlomas vertybių galimybes, arba jas praranda; priklausomai nuo to, jis būna “vertas“ savo kančios arba ne.“

“Jei gyvenimas apskritai turi prasmę, prasmę privalo turėti ir kančia.“

“Juk gyvenimo prasmė vis kitokia priklausomai nuo žmogaus, nuo kiekvienos jo dienos ir valandos. Tad svarbu ne gyvenimo prasmė apskritai, o kurio nors asmens gyvenimo prasmė. Svarstyti šį klausimą bendrais žodžiais būtų tas pats, kaip šachmatų čempionui užduoti klausimą: “Pasakykite, pone, koks yra geriausias ėjimas pasaulyje?“ Tiesiog nėra ir negali būti gero ar geriausio ėjimo atsajai nuo konkretaus žaidimo ir individualios varžovo asmenybės. Tas pats taikytina žmogaus egzistencijai. Nereikėtų ieškoti abstrakčios gyvenimo prasmės. Kiekvienas turi savo ypatingą gyvenimo misiją, konkretų pašaukimą, kurį reikia įgyvendinti. Todėl niekas negali jo pakeisti, niekas negali jo gyvenimo pakartoti. Taigi kiekvieno uždavinys toks pat unikalus, kaip ir galimybė jį įgyvendinti.“

“Gyvenk taip, tarsi gyventum antrąkart, tarsi pirmąkart būtum elgęsis taip neteisingai, kaip ketini pasielgti dabar!“

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10, 10, 10.

Apšviestoji

Knygos pavadinimas: Apšviestoji
Autorius: Tara Westover
Versta iš: anglų
Leidimo metai: 2018
Puslapių: 456

Aprašymas:

Knyga, apie kurią girdėjau daug puikių atsiliepimų ir jau seniai norėjau perskaityti. Tokios knygos turi aukštai užkeltą kartelę  – skaitai ir labai kritiškai vertini – juk esi girdėjęs, jog tai puiki knyga. Ir iš tikro, knyga tikrai labai gera, ypač dėl to, jog autobiografinė. Susidarė įspūdis, kad knygos puslapiuose autorė atliko išpažintį, analizuodama save, savo bei artimųjų elgesį. Knyga tikrai nėra lengva, skaitant krūtinę slėgė tarsi koks akmuo, sunkumas. Sunku ir patikėti, kad būna toks gyvenimas, tokios šeimos, tokie išgyvenimai.

Mergaitė Tara gyvena didelėje šeimoje, jos tėtis serga bipoliniu sutrikimu, jau nuolat atrodo, kad bus pasaulio pabaiga, todėl visa šeima nuolat ruošia atsargas, sunkiai dirba. Tėvas yra įsitikinęs, kad viskas yra Dievo rankose, todėl jis nepasitiki gydytojais, medicina, o tik savo žmona. Sunkiausios traumos yra gydomos namuose, pasitelkiant tepalus, užpilus, aliejus. Mergaitė kenčia neįmanomas patyčias. Jos brolis neslepia savo agresijos, žiauriai elgiasi ne tik su savo draugėmis, tačiau ir su sese.

Mergaitės tėvas nepasitiki ir švietimo sistema, todėl mergaitė su broliais ir sesėmis yra ugdoma namuose. Tačiau sulaukusi amžiaus, kai gali stoti į koledžą, ji pabandė. Išlaikė pirmą, antrą kartą egzaminus ir gavo kvietimą studijuoti. Savo kelyje sutiko daug gerų žmonių, kurių dėka, galėjo tęsti studijas, pasiekti aukštų laipsnių. Tačiau visą laiką ją slėgė didelė našta – šeima jos išsižadėjo, kadangi mergina nesutiko, kad tėvas iš jos išvarytų velnią. Knygoje jaučiama nuoskauda dėl to. Moteris ilgisi šeimos, vis bando ją susigrąžinti, bet nieko nesigauna. Paskutiniuose puslapiuose autorė rašo, kad su savo šeima nebendravo jau 4 metus…

Labai liūdna, dramatiška, bet tuo pačiu ir įkvepianti knyga.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10.

Dabar tau skaudės. Slapti jaunesniojo gydytojo užrašai

Knygos pavadinimas: Dabar tau skaudės. Slapti jaunesniojo gydytojo užrašai
Autorius: Adam Kay
Versta iš: anglų
Leidimo metai: 2019
Puslapių: 272

Aprašymas:
Gydytojų kasdienybė, sunkus darbas ir nesibaigiantys viršvalandžiai. Daug kam atrodo, kad gydytojo profesija ir darbas yra pelningi, prasmingi ir įdomūs. Taip, darbas labai prasmingas. Taip, yra begalė įvairių situacijų ir mažai monotonijos. Taip, gydytojai dirba iš pašaukimo. Atiduoda visą save. Tačiau – yra ir kita pusė, kurios visuomenė nemato. Tai ir nutrūkę santykiai su draugais, amžina nežinia dėl darbo grafikų, Kalėdos ar Naujieji darbe – joks stebuklas, o įprastas dalykas. Sunkūs metai universitetuose, rezidentūra, kai studentai tiesiog įmetami į mėsmalę ir tikimąsi, kad patys išsikapstys.

Knygą įdomu skaityti, nes autorius aprašė savo mediko darbą. Nors dažnai recenzijose rašoma, kad knyga komiška, tačiau man labiau buvo liūdna ją skaityti, nei linksma. Gydytojas aprašo, kartais atrodo, labai absurdiškus nutikimus, tačiau ir liūdnus. Slopią nuotaiką, kai miršta pacientai. Pasirodo, gydytojo etika net neleidžia nueiti į paciento laidotuves. Gydytojas taip pat aprašo, kad susirgęs turėjo rasti jį pavaduosiantį kolegą – absurdiška situacija, tačiau, manau, gaji ir daugelyje Lietuvos įstaigų. Septynerius metus dirbęs gydytoju, vėliau autorius nutraukė gydytojo praktiką. Tą padaryti paskatino kūdikio, kurio nepavyko išgelbėti, mirtis.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 8.

Heraklis Nr. 4

Knygos pavadinimas: Heraklis Nr. 4
Autorius: Marius Repšys
Originalo kalba: lietuvių
Leidimo metai: 2019
Puslapių: 240

Aprašymas:

Nepaprastai jautri ir atvira knyga. Ilgai laukiau, kol galėsiu ją perskaityti ir galiu patvirtinti – laukti buvo verta. Tikrai nenusivyliau. Nepaprasta jaunojo aktoriaus gyvenimo kelionė, kilimai ir nuopoliai. Marius Repšys, toks talentingas, bet tuo pačiu tokių liūdnų akių. Pasirodo, jo gyvenimas tikrai nebuvo rožėmis klotas. Jis gimė žydo ir totorės šeimoje. Viskas buvo, rodos, idealu. Kol vieną dieną šeimą paliko tėvas ir viskas sugriuvo. Mama kasdien sielvartavo, o berniukas ją guodė. Vienintelis jo džiaugsmas – sportas ir treniruotės.

Knyga rašoma iš dviejų frontų – viename aktorius aprašo savo potyrius psichiatrinėje ligoninėje, o kitame prisimena vaikystę ir jaunystę.

Skaitant vis neapleido mintis dėl Mariau Repšio žmonos Vaidos. Kokia ji stipri! Kokia mylinti ir atsidavusi, išmintinga. Manau, jos dėka aktorius laikosi šio pasaulio, šio gyvenimo. Kad visos žmonos tokios būtų – atjaučiančios, suprantančios ir mokančios nuraminti savo vyrus.

Atskiro žodžio nusipelno ir aktoriaus prisiminimai apie aktorystės studijas. Beprotiškas tempas, krūvis, žmonių engimas – visa tai telpa į žodį aktorystė. Nereik stebėtis, kad aktoriai neatlaiko įtampos…

Knyga liūdna, tačiau be galo atvira, įdomi, artima.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10.

Frida Kahlo

Knygos pavadinimas: Frida Kahlo
Autorius: Vanna Cercena
Versta iš: italų
Leidimo metai: 2007
Puslapių: 125

Aprašymas:

Knyga apie Meksikos dailininkę. Apie laikus, kai vyko Meksikos revoliucija. Patekusi į avariją, Frida tampa prikaustyta prie lovos, tačiau begalės pastangų dėka, ji gyvena. Tapo. Jos tapyba išskirtinė. Kaip ir dramatiška jos meilės istorija. Susituokusi su Diegu, ji yra priversta kęsti nuolatinę vyro neištikimybę.

Knygą smagu skaityti, sakiniai trumpi, aiškūs. Tačiau po paprastumo kauke slepiasi labai gilus turinys.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 8.

Parduotos. Sukrečianti seserų istorija

Knygos pavadinimas: Parduotos. Sukrečianti seserų istorija
Autorius: Zana Muhsen su Andrew Crofts
Versta iš:  anglų
Leidimo metai: 2014
Puslapių: 232

Aprašymas:

Reikėjo laiko atsigauti po šios knygos skaitymo. Sunku patikėti, kad tai reali istorija bei tikri įvykiai.

Dvi seserys, Zana ir Nadija, merginos iš Didžiosios Britanijos, turėjo gražią, nerūpestingą vaikystę. Kol buvo mažos, tėvas – arabas – nekreipdavo į jas dėmesio. Tačiau, kai mergaitės pradėjo lankyti vidurinę mokyklą, tėčio elgesys pasikeitė. Jam atrodė, kad visur tyko pavojai, pagundos. Jis sukurpė planą ir… pardavė savo dukras. Joms pasakęs, kad jųjų laukia smagios atostogos Jemene, paslapčia apvesdino savo dukras. Šioms iškeliavus į viduramžių laikus menantį Jemeną, prasidėjo tikras pragaras. Moterys negali tvarkyti savo gyvenimo, neturi jokių teisių. Vyrai gali elgtis, kaip nori. Mergaičių motina buvo įtikinta, kad jos išvykta atostogų, o vėliau, kad joms ten taip patiko, kad net nežada grįžti.

Knygoje aprašomas pragaras, kokį teko iškęsti mergaitėms.

Kai merginų mama po 6 metų rado savo dukras, negalėjo iškart jų išlaisvinti. Merginos turėjo vaikų. Visgi Zana vėliau paliko savo sūnų ir grįžo į Angliją, tam, kad išlaisvintų ir Nadiją su vaikais bei savo sūnų.

Labai skausminga istorija. Ypač, kai Zana palieka sūnų Marką. Tik jį pagimdžiusi ji jautė, kad šis jai nepriklauso ir buvo pasirengusi jį palikt Jemene. Sunku ir įsivaizduoti, koks skausmas drasko mamą, kai žino, kad jos vaikas yra taip toli, atskirtas nuo brangiausio žmogaus.

Knyga yra be pabaigos. Nes Zanos sesuo Nadija vis dar Jemene, iš jos yra labai mažai žinių. Kiek žinau, yra išleista antra šios knygos dalis, bet Lietuvoje, turbūt, jos dar nėra.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10.

Mirtininkės dienoraštis. Chadiža

Knygos pavadinimas: Mirtininkės dienoraštis. Chadiža
Autorius: Marina Achmedova
Versta iš:  rusų
Leidimo metai: 2012
Puslapių: 368

Aprašymas:

Tai istorija apie kaime gyvenančią mergaitę Chadižą. Ten, kur labai gilios tradicijos, kur vandens kasdien einama prie šaltinio, tuokiamasi dažniausiai jau susitarus tėvams. Jokių netikėtumų, viskas labai aišku. Labai glaudus ryšys su gamta.

Tačiau vieną dieną mergytė praranda mamą. Globojama senelių, ji savo dienoraštyje aprašo savo savijautą, abejones, svajones. Mergaitės gyvenimas pasikeičia, kai ši išvyksta su giminaičiais į miestą. Universitetas, priėmimo komisija, pakyšos, korupcija. Naivi mergaitė įmetama į didelio miesto mėsmalę. O dar, meilė. Įtakingojo vyro sūnus. Pasirodo, meilė abipusė. Ir skaudinanti… Juk nelaiminga meilė dažnai atveda merginas į grupuotes, kurios ruošia jas būti mirtininkėmis…

Autorė remiasi realiomis istorijomis. Ji pati vyko į Dagestano kaimą, bendravo su moterimis ir viską aprašė knygoje. Iš tikro, nuo knygos net sunku atsitraukti. Vietomis šokiruojanti, pravirkdanti, prajuokinanti. Puiki knyga.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10.

Atsakinga tėvystė

 

Knygos pavadinimas: Atsakinga tėvystė
Autorius: Jūratė Bortkevičienė
Originalo kalba:  lietuvių
Leidimo metai: 2017
Puslapių: 254

Aprašymas:

Bene svarbiausia šios knygos mintis, pateikiama viršelio kitoje pusėje:

“Blogų vaikų nėra,yra tik netinkamas elgesys, kuris visada turi priežastį.“

Auksinė mintis, kuria ir aš visuomet vadovaujuosi. Nors ir juokiamasi iš tokių žmonių, kurie sako – turėsi savo vaikų, viską suprasi, tačiau būtent taip ir yra. Kol neturi vaikų,viskas atrodo kiek kitaip. Įsivaizduoji save smagiai stumdant vežimėlį arba skaitant knygas, kai Tavo kūdikis miega (jie juk visąlaik miega, ane?) arba ramiai sau žaidžia ant kilimėlio. Kiek žinau, tokių vaikų yra, tačiau jie verčiau yra išimtis iš taisyklės. Ir jei kada piktinatės susivėlusia mama, ant vienos rankos nešančia isteriškai verkiantį kūdikį, o kita ranka stumdančia vežimą – ją suprasite tik turėdami vaikų.

Ši puiki knyga yra labai geras šaltinis mokslo apie elgesį su vaikais. Ar vaikas gali pykti? Kaip jam jį išreikšti? Kodėl vaikai manipuliuoja ir ką daryti,kad to nebūtų? Atminkite, vaikai labai greitai supranta, kas namuose šeimininkas. Jeigu mama nesilaiko savo žodžio, situacija tampa nebevaldoma. Tačiau knygoje kalbama ir apie tai, kaip pakeisti netinkamą elgesį.

Man ypač naudinga buvo paskaityti, kaip palengvinti vaiko adaptaciją darželyje, o svarbiausia, kaip adaptuotis tėvams. Prisimindama savo dukros pirmąsias savaites darželyje, tikrai galiu pasakyti,kad man buvo gal netgi sunkiau negu mano vaikui. Tai buvo viena sunkesnių gyvenimo patirčių.

Dar viena opi problema,nagrinėjama knygoje – brolių ir seserų santykiai. Kaip paskatinti jų bendradarbiavimą? Svarbu žinoti, kad pirmagimis turi jaustis toks pats mylimas, kaip iki mažylio gimimo,o gal net ir daugiau. Jis jausis pasimetęs,tačiau mes, tėvai esame atsakingi,kad pirmagimis susivoktų ir suprastų situaciją.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 9.