Antroji evangelija pagal Užkalnį

Knygos pavadinimas: Antroji evangelija pagal Užkalnį
Autorius: Andrius Užkalnis
Originalo kalba: lietuvių
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 301

Aprašymas:

Pirmoji perskaityta A. Užkalnio knyga. Man ji pasirodė parašyta dėl to, kad tiesiog reikėjo. Kartais skaitai knygą ir jauti autoriaus pasimėgavimą rašymu. Aistrą. Džiaugsmą. Deja, bet ši knyga man truputį priminė vadovėlį. Labai sausa.

O aprašomi tarybiniai laikai. Sarkastiškai. Ir atrodytų, jog viskas buvo labai labai blogai. Tačiau, kai pasikalbu su žmonėmis, gimusiais ir didžiąją savo gyvenimo dalį gyvenusiais Tarybinėje Lietuvoje, susidaro kitoks įspūdis. Nemažai žmonių ilgisi tų laikų – juk ir mokytis galėjai nemokamai, gauti butą, sodo sklypą, jei gerai dirbai – visada būdavai įvertintas. Visgi, manau, kad tų laikų ilgisi tie, kurie susitaikė su likimu, nesiekė kažko daugiau, jiems patiko kasdienė rutina ir jausmas, kad bet kokiu atveju jais bus pasirūpinta.

Kalbama apie vaistus, kurių populiariausi – aktyvinta anglis, analginas, aspirinas (tarybiniai žmonės tikėjo, kad ryte kamuojant pagirioms reikia dar šiek tiek išgerti, tačiau tokia savijauta, greičiausiai, rodo, jog žmogus yra alkoholikas…), briliantinė žaluma, citramonas ir kiti. Aš iš savo vaikystės atsimenu „zviozdočka“ – iki šiol nelabai žinau, koks čia vaistas ar tepalas. Pasakojama ir apie filmus, animacinius aukšto lygio filmukus, laisvalaikio leidimo būdus, sporto šakas, automobilius ir taip toliau.

Labai įdomios knygos nuotraukos – atskleidžia anų laikų dvasią.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 6.

 

Vienos krūties istorija. Moteris katė ir jaunas mėnulis

Knygos pavadinimas: Vienos krūties istorija. Moteris katė ir jaunas mėnulis
Autorius: Erika Umbrasaitė
Originalo kalba: lietuvių
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 188. 228.

Aprašymas:

Įdomus knygos formatas – dvi knygos sujungtos į vieną. Iš vienos pusės viena knyga, o iš kitos – kita. Tik „aukštyn kojomis“. Tai istorija apie kovą su vėžiu. Moteris, gyvenusi ramų gyvenimą, mylinti, mylima, gera mama, staiga užčiuopia guzelį krūtyje. Diagnozė – vėžys.

Turbūt kiekvienas susimąsto (bent jau aš tai tikrai), kaip reaguotų, ką darytų tokiu atveju. Aš kažkodėl manau, kad lengviau pakelčiau žinią apie man diagnozuojamą baisią ligą, negu mano artimiesiems… Nors… Niekada negali žinoti ar tikrai būtum toks stiprus, kaip įsivaizduoji. O gal pradėtum skęsti liūdesio ir depresijos okeane. Knygos heroje kovoja. Nors labai sunkiai išgyvena savo ligą. Ji nenori mirti, daug verkia, nemiega. Nuo stiprios chemijos išslenka plaukai, netenka daug svorio, jaučiasi leisgyvė, bet nepasiduoda. Daug skaito, sureguliuoja mitybą, vengia gyvulinio maisto, kuris, esą, augina vėžines ląsteles.

Šiame kelyje ją lydi jos mylimasis Jurgis. Jie visur kartu. Su jauduliu skaičiau apie vyro pastangas ir palaikymą. Koks džiaugsmas ir laimė turėti šalia žmogų, kuriam rūpi, kuris dėl Tavęs aukojasi ir palaiko. O ne pabėga, išsigandęs nežinios. Skausminga skaityti, kaip po krūties pašalinimo operacijos jiedu tolsta vienas nuo kito. Mažiau kalba, neatvirauja…

Visgi kova su vėžiu pasirodo gali būti laimėta arba bent jau pristabdyta. Ir – kokia naujiena! Moteris pastoja. Vos keli mėnesiai po chemoterapijų. Nors gydytojų raginama pasidaryti abortą, ji nesutinka. Ji taip laukia šios mažos būtybės. Deja, bet nėštumas nutrūksta.

Antroji knygos dalis gan keista, apie Prancūziją, platonišką meilę, gyvenimą su savo vyru tarsi „brolis su sese“. Apie staiga užklupusią mamos ligą ir kelią ją palydint į amžinybę.

Siužetas įtraukiantis, jeigu gerai supratau, tai tikra gyvenimo istorija. Visgi, vietomis knyga nuobodoka, nuspėjama. Autorė labai stipriai reaguoja į savo ligą. Keistas ir santykis su vyru – tiek metų gražiai pragyventa, o staiga atšalimas, atitolimas, nauji susižavėjimai. Kokia gražių santykių paslaptis? Juk taip lengva atsisakyti, regis, jau nusibodusių santykių, kai viską žinai, nuspėji, net kalbėti tarsi neturite apie ką. O dar jeigu horizonte pasirodo žavus vyras\moteris. Įpuoli į naują meilės sūkurį, pilve vėl skraido drugeliai ir viską matai pro rožinius akinius. Visgi tokie susižavėjimo pliūpsniai tokie laikini. Santuoka – tai menas. Ir labai sudėtingas. Norint turėti gražius santykius, turi visą laiką dirbti…

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 7.