Silva Rerum III

Knygos pavadinimas: Silva Rerum III
Autorius: Kristina Sabaliauskaitė
Originalo kalba: lietuvių
Leidimo metai: 2014
Puslapių: 316

Aprašymas:

Man trečioji dalis pasirodė kiek silpnesnė nei prieš tai buvusios… Nors knyga taip pat labai vaizdinga, įtraukianti, įdomi. Jos pagrindinis veikėjas – Petras Antanas Norvaiša – Jono Izidoriaus sūnus. Labai apsiskaitęs, puikiai skaičiuojantis, patikimas žmogus, mokantis saugoti kitų žmonių paslaptis ir kuriam patikimos svarbios užduotys. Jis yra ištikimas Radvilų šeimai. Tačiau Radvilų istorijoje ne vien šviesa, tačiau ir sveiku protu sunkiai suvokiami dalykai. Petras Antanas Norvaiša bando suprasti tiesą, tačiau ne visada viskas pavyksta, ypač tarnauti kitaip mąstantiems. Lygiagrečiai aprašomas ir jo gyvenimas – išdaigos, neištikimybė, įklimpimas į meilės pinkles, mirusios žydaitės šmėkla, dvigubas gyvenimas…

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 9.

Jis

Knygos pavadinimas: Jis
Autorius: Rūta Vanagaitė
Originalo kalba: lietuvių
Leidimo metai: 2016
Puslapių: 240

Aprašymas:

Superinė knyga, padedanti giliau pažvelgti į mūsų vyrus. Juk jie tokie keisti – visai kitokie negu mes, moterys. Rūta Vanagaitė tarsi teisinasi – ji gal nelabai gali rašyti tokias knygas ir patarinėti, juk ji vis dar vieniša, jos abi santuokos nutrūko. Tačiau pripažįsta – jei anksčiau žinotų apie vyrus tai, ką žino dabar – mano, kad jos gyvenimas su vyrais būtų sėkmingesnis. Bent jau aš skaičiau ir stebėjausi, kiek daug naujų dalykų sužinojau, tame tarpe ir apie savo vyrą, jų elgesį, kuris iki tol atrodė nesuprantamas ir keistas. Pabandysiu apžvelgti įdomiausius faktus.

Kodėl mūsų vyrai kartais atrodo tokie abejingi? Negelbėja mūsų, nekovoja, nerizikuoja? Ogi dar nuo Adomo laikų, kai žaltys gundė Ievą, o Adomas stovėjo it stabo ištiktas.

Ypač svarbus tėvo pavyzdys sūnui. Jeigu vaikas tokio neturi, tai nesąmoningai pradeda ieškoti autoriteto kitų vyrų tarpe.

Pateikiami puikūs žodžiai iš Kahil Gibran knygos „Pranašo sodai“:

„Jūs galite dovanoti jiems savo meilę, bet ne mintis,

Nes jie turi savąsias.

Jūs galite suteikti prieglobą jų kūnams, bet ne jųjų sieloms,

Nes jų sielos gyvena rytojaus rūmuose, kurių jums nė svajonėse

nepavyks aplankyti.

Jūsų valia siekit būti į juos panašiems, bet jų panašiais į save neverskit,

Nes gyvenimas negrįžta atgal ir negaišta vakarykštėj dienoj.

Jūs esate lankai, iš kurių lyg gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai.“

Apie dukras ir sūnus: „Pagimdysi dukrą – visą gyvenimą turėsi draugę, pagimdysi sūnų – liksi viena. Visos mamos žino: sūnus ves ir tiek jį tematysi.“

Pasirodo, jog vyrai privalo pabūti vienumoje, taip kaip anksčiau sėdėdavo ant uolos krašto ir medituodavo. Tik dabar tas sėdėjimas – priešais tv ir pultelio spaudinėjimas. Reik palikti juos ramybėje, jeigu jie tyli, nelįsti.

O ar žinote, kas svarbiau vyrui – būti mylimam ar gerbiamam? Buvau įsitikinusi, kad mylimam, o autorė teigia, jog gerbiamam. Pasiteiravau savo vyro – pasirodo, tikrai, pagarba svarbesnė.

Jeigu einate gatve ir matote, kad vyras žiūri išsižiojęs į kitą moterį, nesistebėkite, verčiau pažiūrėkite kartu. Tai įgimta ir nežiūrėjimas kainuotų labai daug pastangų.

„Vyras niekada nepaliks moters, kuri jam yra trys M: Meilužė, Motina ir Mūza.“

Vyrui labai svarbu yra eiti, nebūti namuose visą laiką:

„Vyras turi eiti. Jis turi turėti misiją. Jam reikalinga didesnė orbita nei suktis apie moterį. Kiekvieną rytą vyras turi palikti bazinę stovyklą ir kopti į savo viršukalnę.“ Tikra tiesa, kai jis ilgėliau pabūna namuose, tampa piktas ir irzlus.

Skaitant knygą jaučiasi autorės sielvartas dėl savo vienišumo. Tarsi gailėjimasis, kad nepavyko išsaugoti santykių. Savigrauža dėl draugysčių su vedusiais vyrais. Visgi, minčių dėstymas, kalba – tikrai aukščiausio lygio.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10.

Mėlynbarzdis (Bluebeard)

Knygos pavadinimas: Mėlynbarzdis (Bluebeard)
Autorius: Kurt Vonnegut
Versta iš: anglų
Leidimo metai: 2012
Puslapių: 336

Aprašymas:

Kurto Vonneguto knygos yra tikrai aukšto lygio. Kiek teko domėtis, „Mėlynbarzdis“ nėra šio autoriaus geriausia knyga, tačiau jos fabula kviečia sužinoti visą istoriją. Nenuspėjama ir labai intriguojanti, visgi man buvo sunkoka ją skaityti. Nors ir netrūksta humoro, tačiau kai kurios vietos nelabai suprantamos, tarsi iš fantastikos serijos.

O knyga parašyta tarsi žinomo menininko Roberto Karabekiano autobiografija. Vienišo, nebendraujančio net su savo vaikais. Sunki vaikystė, mokymasis pas genialų menininką Dan Gregory, praradimai, meilės skausmas. Vieną dieną į jo namus atsikrausto žinoma rašytoja. Ji labai nori sužinoti, ką tamsiajame rūsyje slepia žinomas menininkas. Jai tai pavyksta, tačiau tik pačioje knygos pabaigoje.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 7.

Meilė santuokoje: apie meilės pokyčius santykiuose

Knygos pavadinimas: Meilė santuokoje: apie meilės pokyčius santykiuose
Autorius: Gary Chapman
Versta iš: anglų
Leidimo metai: 2016
Puslapių: 160

Aprašymas:

Nepakartojama knyga, kurią skaitydama vis linkčiojau galva ir stebėjausi – iš kur autorius žino visus tuos santuokinio gyvenimo niuansus? Patarčiau perskaityti ypatingai toms poroms, kurios ruošiasi santuokai, rimtai draugauja ar yra ką tik susituokę. Nors su savo vyru esame kartu kaip pora jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau ir aš šioje knygoje radau aibę vertingų patarimų bei supratau kai kurias jo elgesio subtilybes. Tai knyga apie tai, kaip darniai gyventi santuokoje.

Pirmoji meilės pakopa tokia romantiška – skraidai, pilve drugeliai, viską matai pro rožinius akinius. Bet yra ir antra pakopa. Jeigu pirmos pakopos metu beveik nereikia dėti jokių pastangų, norint palaikyti gražius santykius, tai antrosios metu reikia ypač daug kantrybės, supratingumo ir kompromisų. Tada svarbiausia suprasti, kokia meilės kalba šneka sutuoktinis. O meilės kalbos yra 5:

• Palaikymo žodžiai, kai nuolat skatini ir giri žmogų.
• Paslaugos – ne žodžiai, o veiksmai yra svarbūs: išplauti indus, padėti tvarkytis ir panašiai.
• Dovanos – kitas asmuo jaučiasi mylimas, kai gauna dovanų.
• Kartu leidžiamas laikas, kai visiškai sutelkiamas dėmesys į kitą žmogų.
• Fiziniai prisilietimai.

Taip pat yra kelios atsiprašymo kalbos:

• Apgailestavimas.
• Atsakomybės prisiėmimas.
• Žalos atlyginimas.
• Nuoširdžiai reiškiamas noras elgtis kitaip.
• Prašymas atleisti.

Įdomiai rašoma ir apie atleidimą. Atleidimas – nebūtinai panaikina atsiminimus. Galima atleisti, bet vis prisiminti mus įskaudinusius nutikimus ir tai yra normalu.

Kalbant apie lytinį gyvenimą, svarbu suvokti, kad vyrams svarbi yra lytinė sueitis, o moterims – tarpusavio santykiai. „Jei santykiai sutrinka dėl šiurkštesnio žodžio ar lengvabūdiškesnio poelgio, moteriai pajusti lytinį potraukį labai sunku. Moteriai lytinė sueitis – tai veiksmas, kylantis iš meilaus bendravimo. O daugelis vyrų, lyg tyčia, mano, kad lytinis artumas padės pašalinti bet kokias santykių problemas.“ „Vyras, kuris tikisi, kad žmonai po kivirčo norėsis lytinio artumo, tikisi neįmanomo.“

Pabrėžiami ir žmonių skirtumai, pavyzdžiui, susituokia vieversys ir pelėda. Kai vienas jau eina miegoti, kitas dar tik nori pradėti gyvenimą. Kai pirmasis keliasi ir užkaičia kavos, antrasis saldžiai miega. Mūsų išrinktieji neprivalo į gyvenimą žvelgti taip, kaip mes. Taip pat vienas gali būti labai plepus, o kitas labai tylus. Vienas neveiklus, o kitas karingas. Vienas gali dievinti tvarką, o kitam ji gali būti paskutinėje vietoje.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10.