Kai atgimsta viltis. Sėkmės istorijos ir patarimai, kaip įveikti nevaisingumą ir susilaukti vaikų

Knygos pavadinimas: Kai atgimsta viltis. Sėkmės istorijos ir patarimai, kaip įveikti nevaisingumą ir susilaukti vaikų
Autorius: Gintarė Jankauskienė
Originalo kalba: lietuvių
Leidimo metai: 2016
Puslapių: 216

Aprašymas:

Turbūt kiekvienas turime savo tarpe tokių pažįstamų, kuriems nesiseka susilaukti vaikų. Metus, dvejus, penkerius, dešimtmečius… Kai kurios poros su tuo susitaiko, kitos, priešingai, yra pasiryžusios viskam, kad galėtų sūpuoti savo mažylį rankose. Žinant, kokį kelią tenka pereiti, pradedi kitaip žvelgti į savo motinystę. Nėštumą. Viskas sklandu, gražu, esi tikrai iš laimingųjų.

Skaitant šią knygą, vis neapleidžia jausmas, koks turi būti laimingas žmogus, kai gyvybė pasibeldžia į jo duris. Tarsi savaime. O knygos herojams nėra taip paprasta. Čia aprašomos įvairios istorijos, susijusios su nevaisingumu ir jas komentuoja vaisingumo specialistai ir psichologė. Kiek tenka žmonėms ištverti, kiek moralinių kančių, kiek nemigos naktų, laukimo valandų, nevilties, desperacijos ir stebuklų. Visos istorijos šioje knygoje – sėkmingos.

Man labai norėjosi daugiau kažkokios įvairovės – gal nuotraukų. Antroji knygos dalis yra apie vaisingumo paieškas. Joje pateikiamos specialistų nuomonės įvairiais klausimais, susijusiais su vaisingumu: kodėl poros yra nevaisingos, kokia gali būti infekcijų grėsmė moters sveikatai, apie vaisingumo pažinimą, pasąmonės galią ir vaisingumą ir pan.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 8.

Kodėl taip mėgstu šokinėti: Vieno berniuko šauksmas autizmo tyloje

Knygos pavadinimas: Kodėl taip mėgstu šokinėti: Vieno berniuko šauksmas autizmo tyloje
Autorius: Naoki Higashida
Versta iš: anglų
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 177

Aprašymas:

Knygos autorius – trylikos metų berniukas, kuris kalba naudodamasis abėcėlės lentele. Joje berniukui yra užduodami patys įvairiausi klausimai, į kuriuos berniukas pateikia atsakymus. Taip galime ypač daug sužinoti apie vaikus, turinčius autizmo sindromą. O jie labai šaunūs vaikai. Tiesa, kiek kitokie. Bet tas kitoniškumas toks sąlyginis dalykas. Juk visa tai, kas yra kitaip, negu mes manome ar įsivaizduojame, mums atrodo keista, neįprasta, tokius žmones, kurie elgiasi ne pagal mūsų elgesio standartus, vadiname keistuoliais.

Pratarmėje berniukas sako, kad būdamas mažas, niekada negalvojo, kad yra specialiųjų poreikių vaikai. O iš kur apie tai sužinojo? „Iš žmonių, kurie man nuolat prikaišiodavo, kad esu „kitoks“, ir vis tvirtindavo, kad nieko gero iš manęs nebus. Tiek ir užteko. Visą gyvenimą kiek išgalėdamas bandžiau elgtis „kaip žmogus“.

Berniukas paneigia įvairius mitus apie autistus. Pavyzdžiui – jog jiems nemalonu laikytis už rankų su kitais žmonėmis, žiūrėti pašnekovui į akis (o pasirodo, kad jie žiūri į pašnekovo balsą) ir pan. Jie yra jautrūs, trokštantys meilės, šilumos ir artumos vaikai. Jiems kartais ir patiems sunku susitvardyti, susidoroti su savo jausmais ar neigiamu elgesiu. Tokiomis akimirkomis jie trokšta iš savo artimiausių žmonių palaikymo ir atjautos.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10.