Knygos pavadinimas: Žmogus ieško prasmės
Autorius: Viktor E. Frankl
Versta iš: vokiečių
Leidimo metai: 2016
Puslapių: 160
Aprašymas:
Tokia maža, neišvaizdi, paprasta knygelė. Iš pažiūros. O viduj – prasmingas požiūris į savo gyvenimą, į kančią, prasmės paieškos, meilės atvaizdai ir kančios. Ko gero, mano knygų penketuke ši knyga užima pirmąsias vietas. Ji mane ne tik sukrėtė, sujaudino, bet ir leido į gyvenimą pažvelgti kitu kampu – išmokti, jog nereiktų koncentruotis į smulkmenas, laikyti pykčio, nuoskaudų. Reikia gyventi gyvenimą, nors kartais yra ir labai sunku, surasti jėgų pamatyti gyvenimo prasmę, surasti atsvarą, laikytis šeimos ir artimųjų.
Knyga susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje autorius aprašo savo išgyvenimus koncentracijos stovykloje, o antrojoje analizuoja savo gyvenimą ir stengiasi atsakyti į klausimą – o kaip ir kas gali padėti žmogui išgyventi kasdienybę, skausmą, neteisybę?
Kelios citatos iš knygos:
“… kai kurie mūsų draugai elgėsi kaip gyvuliai, o kiti buvo tarsi šventieji. Žmogus turi savyje abi šias galimybes; kuri atsiskleis, priklauso nuo jo sprendimų, bet ne nuo sąlygų.“
“Aišku, pasitaiko momentų, kuomet ir būtina, ir įmanoma atsiriboti nuo masės. Juk žinoma, kad nuolat būnant kartu likimo draugų minioje, kartu atliekant kiekvieną banaliausią kasdienybės veiksmą, dažnai apima nenugalimas troškimas nors trumpam ištrūkti iš šios priverstinės bendrijos. Apima nenumaldomas ilgesys, noras pabūti vienam su savo mintimis, noras pajusti bent trupinėlį vienatvės.“
“Nenormaliai reaguoti į nenormalią padėtį yra normalu.“
“Užtat žinau – dabar sužinojau, – kad meilei ne itin svarbu kūniška žmogaus egzistencija, kad jai be galo svarbu giliausia dvasinė mylimo žmogaus esmė…“
“Tad žmogus, kuriam jo konkretus likimas skiria kančią, privalo žiūrėti į ją kaip į užduotį – visiškai unikalią užduotį. Net kentėdamas žmogus turi įsisąmoninti esąs vienintelis ir nepakartojamas visatoje – su savo skaudžiu likimu. Niekas negali jo pakeisti, niekas už jį neatkentės jo kančios. Kaip jis, šio likimo palytėtas, neša savo naštą – štai kur dabar slypi vienintelė nepakartojamos pasiekos galimybė.“
“Tuo, kaip žmogus pasitinka neišvengiamą likimą, o kartu su šiuo likimu ir jo skiriamą kančią, – kaip tik tuo atsiskleidžia daugybė galimybių prasmingai formuoti gyvenimą net sunkiausiomis aplinkybėmis, net paskutinę gyvenimo minutę. Priklausomai nuo to, ar žmogus išlieka tvirtas ir narsus, garbingas ir nesavanaudiškas, ar žūtbūtinėje kovoje dėl gyvasties pamiršta savo žmogišką kilmę ir galutinai pavirsta bandos gyvuliu, – priklausomai nuo to, jis arba realizuoja skaudžios padėties ir sunkaus likimo jam siūlomas vertybių galimybes, arba jas praranda; priklausomai nuo to, jis būna “vertas“ savo kančios arba ne.“
“Jei gyvenimas apskritai turi prasmę, prasmę privalo turėti ir kančia.“
“Juk gyvenimo prasmė vis kitokia priklausomai nuo žmogaus, nuo kiekvienos jo dienos ir valandos. Tad svarbu ne gyvenimo prasmė apskritai, o kurio nors asmens gyvenimo prasmė. Svarstyti šį klausimą bendrais žodžiais būtų tas pats, kaip šachmatų čempionui užduoti klausimą: “Pasakykite, pone, koks yra geriausias ėjimas pasaulyje?“ Tiesiog nėra ir negali būti gero ar geriausio ėjimo atsajai nuo konkretaus žaidimo ir individualios varžovo asmenybės. Tas pats taikytina žmogaus egzistencijai. Nereikėtų ieškoti abstrakčios gyvenimo prasmės. Kiekvienas turi savo ypatingą gyvenimo misiją, konkretų pašaukimą, kurį reikia įgyvendinti. Todėl niekas negali jo pakeisti, niekas negali jo gyvenimo pakartoti. Taigi kiekvieno uždavinys toks pat unikalus, kaip ir galimybė jį įgyvendinti.“
“Gyvenk taip, tarsi gyventum antrąkart, tarsi pirmąkart būtum elgęsis taip neteisingai, kaip ketini pasielgti dabar!“
Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10, 10, 10.
Knygos, knygos, knygos... 