Motinos pienas

images

Knygos pavadinimas: Motinos pienas
Autorius: Nora Ikstena
Versta iš: latvių
Leidimo metai: 2019
Puslapių: 192

Aprašymas:

Psichologiškai sunki knyga, vaizduojanti suvaržytos Sovietų Latvijos gyvenimą. Pagrindinė herojė motina. Gydytoja, turėjusi daug ambicijų, tačiau dėl sovietinės valdžios politikos ištremta dirbti į kaimą, kur galutinai palūžta nuo kasdienybės. Kuri pagimdo dukrą, tačiau neturi jėgų būti motina. Pabėga, kad nereiktų jos maitinti. Apie dukros pastangas suartėti su mama, ja rūpintis. Buvo labai sunku skaityti, gerklėje laikėsi gumulas, kai supranti, kad tai daugelio šeimų tragedijos. Motinos, nemylinčios arba nemokančios mylėti, užguitos, nemylėtos. Ir jų vaikai, trokštantys motinos pieno, motinos meilės…

 

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10.

 

Žmogus ieško prasmės

zmogus-iesko-prasmes

Knygos pavadinimas: Žmogus ieško prasmės
Autorius: Viktor E. Frankl
Versta iš: vokiečių
Leidimo metai: 2016
Puslapių: 160

Aprašymas:

Tokia maža, neišvaizdi, paprasta knygelė. Iš pažiūros. O viduj – prasmingas požiūris į savo gyvenimą, į kančią, prasmės paieškos, meilės atvaizdai ir kančios. Ko gero, mano knygų penketuke ši knyga užima pirmąsias vietas. Ji mane ne tik sukrėtė, sujaudino, bet ir leido į gyvenimą pažvelgti kitu kampu – išmokti, jog nereiktų koncentruotis į smulkmenas, laikyti pykčio, nuoskaudų. Reikia gyventi gyvenimą, nors kartais yra ir labai sunku, surasti jėgų pamatyti gyvenimo prasmę, surasti atsvarą, laikytis šeimos ir artimųjų.

Knyga susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje autorius aprašo savo išgyvenimus koncentracijos stovykloje, o antrojoje analizuoja savo gyvenimą ir stengiasi atsakyti į klausimą – o kaip ir kas gali padėti žmogui išgyventi kasdienybę, skausmą, neteisybę?

Kelios citatos iš knygos:

“… kai kurie mūsų draugai elgėsi kaip gyvuliai, o kiti buvo tarsi šventieji. Žmogus turi savyje abi šias galimybes; kuri atsiskleis, priklauso nuo jo sprendimų, bet ne nuo sąlygų.“

“Aišku, pasitaiko momentų, kuomet ir būtina, ir įmanoma atsiriboti nuo masės. Juk žinoma, kad nuolat būnant kartu likimo draugų minioje, kartu atliekant kiekvieną banaliausią kasdienybės veiksmą, dažnai apima nenugalimas troškimas nors trumpam ištrūkti iš šios priverstinės bendrijos. Apima nenumaldomas ilgesys, noras pabūti vienam su savo mintimis, noras pajusti bent trupinėlį vienatvės.“

“Nenormaliai reaguoti į nenormalią padėtį yra normalu.“

“Užtat žinau – dabar sužinojau, – kad meilei ne itin svarbu kūniška žmogaus egzistencija, kad jai be galo svarbu giliausia dvasinė mylimo žmogaus esmė…“

“Tad žmogus, kuriam jo konkretus likimas skiria kančią, privalo žiūrėti į ją kaip į užduotį – visiškai unikalią užduotį. Net kentėdamas žmogus turi įsisąmoninti esąs vienintelis ir nepakartojamas visatoje – su savo skaudžiu likimu. Niekas negali jo pakeisti, niekas už jį neatkentės jo kančios. Kaip jis, šio likimo palytėtas, neša savo naštą – štai kur dabar slypi vienintelė nepakartojamos pasiekos galimybė.“

“Tuo, kaip žmogus pasitinka neišvengiamą likimą, o kartu su šiuo likimu ir jo skiriamą kančią, – kaip tik tuo atsiskleidžia daugybė galimybių prasmingai formuoti gyvenimą net sunkiausiomis aplinkybėmis, net paskutinę gyvenimo minutę. Priklausomai nuo to, ar žmogus išlieka tvirtas ir narsus, garbingas ir nesavanaudiškas, ar žūtbūtinėje kovoje dėl gyvasties pamiršta savo žmogišką kilmę ir galutinai pavirsta bandos gyvuliu, – priklausomai nuo to, jis arba realizuoja skaudžios padėties ir sunkaus likimo jam siūlomas vertybių galimybes, arba jas praranda; priklausomai nuo to, jis būna “vertas“ savo kančios arba ne.“

“Jei gyvenimas apskritai turi prasmę, prasmę privalo turėti ir kančia.“

“Juk gyvenimo prasmė vis kitokia priklausomai nuo žmogaus, nuo kiekvienos jo dienos ir valandos. Tad svarbu ne gyvenimo prasmė apskritai, o kurio nors asmens gyvenimo prasmė. Svarstyti šį klausimą bendrais žodžiais būtų tas pats, kaip šachmatų čempionui užduoti klausimą: “Pasakykite, pone, koks yra geriausias ėjimas pasaulyje?“ Tiesiog nėra ir negali būti gero ar geriausio ėjimo atsajai nuo konkretaus žaidimo ir individualios varžovo asmenybės. Tas pats taikytina žmogaus egzistencijai. Nereikėtų ieškoti abstrakčios gyvenimo prasmės. Kiekvienas turi savo ypatingą gyvenimo misiją, konkretų pašaukimą, kurį reikia įgyvendinti. Todėl niekas negali jo pakeisti, niekas negali jo gyvenimo pakartoti. Taigi kiekvieno uždavinys toks pat unikalus, kaip ir galimybė jį įgyvendinti.“

“Gyvenk taip, tarsi gyventum antrąkart, tarsi pirmąkart būtum elgęsis taip neteisingai, kaip ketini pasielgti dabar!“

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10, 10, 10.

Mažos nuodėmės taisyklė: kaip valgyti viską ir nestorėti

download

Knygos pavadinimas: Mažos nuodėmės taisyklė: kaip valgyti viską ir nestorėti
Autorius: Agnė Jagelavičiūtė
Originalo kalba:  lietuvių
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 304

Aprašymas:

Pavyzdys knygos, kurios populiarumą lėmė reklama ir rinkodara. Išliaupsinta, išgirta ir… nieko. Nieko gero… na tiek, kad receptai lengvi, nuotraukos gražios. Knygą perskaičiau – perverčiau per vieną vakarą. Kaip gi ten reikia valgyti, kad nesustorėtum, nelabai ir suprasi. Valgyti ryte sočiai ir smagiai, o vakare lengvai. Gerti daug vandens. Gal tokios tos taisyklės?

Truko ir tos sveikos mitybos gairių ir receptų įdomesnių.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje- 6.

Tariamas iš tamsos/pokalbiai su vaikais

download

Knygos pavadinimas: Tariamas iš tamsos/pokalbiai su vaikais
Autorius: Vanda Juknaitė
Originalo kalba:  lietuvių
Leidimo metai: 2012
Puslapių: 176

Aprašymas:

Nepakartojama knyga. Vaikiškai nuoširdi, skausmingai tyra. Tai rašytojos pokalbiai su įvairaus amžiaus vaikais. Ir turinčiais įvairios patirties, dažniausiai ne pačios geriausios… Tai ir likimo nuskriaustų vaikų pasakojimai. Bet ar tikrai jie tie nuskriaustieji? Knygoje atskleidžiama, kad jie džiaugiasi savo gyvenimu, neregiai moka užuosti ir įsivaizduoti, kurčnebyliai puikiausiai susikalba gestų kalba ir visai nenori implantų, nes gerai jaučiasi savo pasaulyje. Tai pasakojimai apie protingą mergaitę, kuri privalo elgtis taip, kaip iš jos tikisi suaugusieji – ji tarsi pernelyg anksti suaugo. Jos tėvai gulėjo mirties patale, tačiau jie pasveiko. Ji tikinti, kad padėjo malda…

Elzė:

Tik tada žmogus supranta, kas yra laimė, kai būna patyręs kančią.

Kita neregė mergaitė praradusi mylimą seserį, tėvą, gyvena su motina, kuri geria ir nemoka pasirūpinti dukra. Tačiau šviesa sklinda ir iš šios mergaitės žodžių.

Loreta

Man gyvenime viskas yra brangu. Ir skausmas.

 

Kristina

Aš pripratusi savo pasaulyje. Man tai yra natūralus pasaulis, mano kalba, aš galiu ja ir suprast ir išsireikšt. Ne, aš jokių nepatogumų būti tokia, kokia esu, neturiu. Man tas implantas būtų kaip svetimybė, prievarta.

O labiausiai mane sugraudino Jonuko pasakojimas. Berniukas turi šešias seseris ir du brolius. Nors jie visi gyvena mažam butelyje, nepaisant to, berniukas nesiskundžia. Jis mielai padeda prižiūrėti mažiukus, turi savo pareigų namuose, yra nepaprastai brandus. Iš jo pasakojimo suprantu, kad tėvai savo vaikams skiria labai daug dėmesio ir meilės. O kokie tėvai, tokie ir vaikai.

Autorė: O kas vaikui šeimoje yra blogiausia? Kas tai būtų?

Jonas: Gal neturėti mamos arba tėčio, ar gal kai tėvai grįžta vėlai vakare. Na, kai nebūna dieną su tuo vaiku ir nebendrauja.

 

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10.

Kai atgimsta viltis. Sėkmės istorijos ir patarimai, kaip įveikti nevaisingumą ir susilaukti vaikų

1482141937_Kai_atgimsta_vil_584ff05dc176d

Knygos pavadinimas: Kai atgimsta viltis. Sėkmės istorijos ir patarimai, kaip įveikti nevaisingumą ir susilaukti vaikų
Autorius: Gintarė Jankauskienė
Originalo kalba: lietuvių
Leidimo metai: 2016
Puslapių: 216

Aprašymas:

Turbūt kiekvienas turime savo tarpe tokių pažįstamų, kuriems nesiseka susilaukti vaikų. Metus, dvejus, penkerius, dešimtmečius… Kai kurios poros su tuo susitaiko, kitos, priešingai, yra pasiryžusios viskam, kad galėtų sūpuoti savo mažylį rankose. Žinant, kokį kelią tenka pereiti, pradedi kitaip žvelgti į savo motinystę. Nėštumą. Viskas sklandu, gražu, esi tikrai iš laimingųjų.

Skaitant šią knygą, vis neapleidžia jausmas, koks turi būti laimingas žmogus, kai gyvybė pasibeldžia į jo duris. Tarsi savaime. O knygos herojams nėra taip paprasta. Čia aprašomos įvairios istorijos, susijusios su nevaisingumu ir jas komentuoja vaisingumo specialistai ir psichologė. Kiek tenka žmonėms ištverti, kiek moralinių kančių, kiek nemigos naktų, laukimo valandų, nevilties, desperacijos ir stebuklų. Visos istorijos šioje knygoje – sėkmingos.

Man labai norėjosi daugiau kažkokios įvairovės – gal nuotraukų. Antroji knygos dalis yra apie vaisingumo paieškas. Joje pateikiamos specialistų nuomonės įvairiais klausimais, susijusiais su vaisingumu: kodėl poros yra nevaisingos, kokia gali būti infekcijų grėsmė moters sveikatai, apie vaisingumo pažinimą, pasąmonės galią ir vaisingumą ir pan.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 8.

Kodėl taip mėgstu šokinėti: Vieno berniuko šauksmas autizmo tyloje

Kodel-taip-megstu-sokineti_medium

Knygos pavadinimas: Kodėl taip mėgstu šokinėti: Vieno berniuko šauksmas autizmo tyloje
Autorius: Naoki Higashida
Versta iš: anglų
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 177

Aprašymas:

Knygos autorius – trylikos metų berniukas, kuris kalba naudodamasis abėcėlės lentele. Joje berniukui yra užduodami patys įvairiausi klausimai, į kuriuos berniukas pateikia atsakymus. Taip galime ypač daug sužinoti apie vaikus, turinčius autizmo sindromą. O jie labai šaunūs vaikai. Tiesa, kiek kitokie. Bet tas kitoniškumas toks sąlyginis dalykas. Juk visa tai, kas yra kitaip, negu mes manome ar įsivaizduojame, mums atrodo keista, neįprasta, tokius žmones, kurie elgiasi ne pagal mūsų elgesio standartus, vadiname keistuoliais.

Pratarmėje berniukas sako, kad būdamas mažas, niekada negalvojo, kad yra specialiųjų poreikių vaikai. O iš kur apie tai sužinojo? „Iš žmonių, kurie man nuolat prikaišiodavo, kad esu „kitoks“, ir vis tvirtindavo, kad nieko gero iš manęs nebus. Tiek ir užteko. Visą gyvenimą kiek išgalėdamas bandžiau elgtis „kaip žmogus“.

Berniukas paneigia įvairius mitus apie autistus. Pavyzdžiui – jog jiems nemalonu laikytis už rankų su kitais žmonėmis, žiūrėti pašnekovui į akis (o pasirodo, kad jie žiūri į pašnekovo balsą) ir pan. Jie yra jautrūs, trokštantys meilės, šilumos ir artumos vaikai. Jiems kartais ir patiems sunku susitvardyti, susidoroti su savo jausmais ar neigiamu elgesiu. Tokiomis akimirkomis jie trokšta iš savo artimiausių žmonių palaikymo ir atjautos.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10.

Tavo antras gyvenimas prasideda supratus, kad gyveni tik kartą

tavo-antrasis-gyvenimas-prasideda-supratus-kad-gyveni-tik-karta_th

Knygos pavadinimas: Tavo antras gyvenimas prasideda supratus, kad gyveni tik kartą
Autorius: Raphaelle Giordano
Versta iš: prancūzų
Leidimo metai: 2016
Puslapių: 224

Aprašymas:

Tarsi gera ir prasminga knygos mintis – pakeisti savo gyvenimą ir įgyvendinti svajones – tačiau knyga nelabai įdomi, gan nuobodoka. 

Kamilė gyvena su vyru ir sūnumi. Buitis, nesutarimai, ignoravimas, dėmesio stoka – ji nesijaučia laiminga. Bet vieną dieną taip susidėlioja aplinkybės, kad savo kelyje ji sutinka Klodą – rutinologą. Jis paskatina imtis pokyčių, siunčia Kamilei įvairias užduotis, kurios keičia jos mąstymą ir elgesį.

Tai pirmasis autorės romanas – tas tikrai jaučiasi. Nors anotacijoje teigiama, kad knyga sulaukė milžiniško populiarumo Prancūzijoje, bet man ji nepatiko. Nei knygos kalba, nei istorija. Aišku, net ir nelabai geros knygos pateikia auksinių minčių:

Svajoju, kad kiekvienas suvoktų, kad jis talentingas ir jaustųsi atsakingas už savo laimę. Mat nėra nieko svarbiau, nei gyventi taip, kaip svajojai vaikystėje.“

Šiandiena tai dovana. Štai kodėl kai kuriose kalbose „dabartis“ ir „dovana“ įvardijami tuo pačiu žodžiu.“

Sėkmė – tai sugebėjimas judėti nuo vienos nesėkmės prie kitos neprarandant entuziazmo.“

Pagrindinis dalykas, kurio gali pasimokyti iš šios istorijos – gerbti ir mylėti pirmiausia save, paskui kitus.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 5.

Padėkime augti: sveikas ir saugus vaikas nuo kūdikystės iki brandos: gydytojo patarimai

images

Knygos pavadinimas: Padėkime augti: sveikas ir saugus vaikas nuo kūdikystės iki brandos: gydytojo patarimai
Autorius: Wolfgang Goebel, Michaela Glockler
Versta iš: vokiečių
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 620

Aprašymas:

Tai medicininių ir pedagoginių patarimų knyga skirta tėvams. Joje gan aiškiai aprašomos vaikų ligos ir jų simptomai, pateikiami patarimai, kaip galima gydyti, apžvelgiama, kokią prasmę turi vaikų ligos (dažnai tėvai pastebi, kad persirgęs vaikas tarsi paauga, tampa ramesnis, rimtesnis). Aprašomi ir skiepai nuo įvairių ligų. Antroje knygos dalyje aprašomos svarbiausios sveikos raidos sąvokos. Reikia pažymėti, kad knyga yra parašyta Valdorfo pedagogikos šalininkų, todėl joje rasime daug šios pedagogikos dėsnių.

Toliau keli svarbus patarimai, pastebėjimai.

Jeigu vaikas išgeria rūgšties ar šarmo, niekada negalima sukelti vėmimo, kadangi ėdantis skystis gali dar kartą patekti į stemplę. Tokiu atveju reikia iš kart duoti kuo daugiau vandens . Tik ne pieno. O jei vaikas praryja vaistų ar alkoholio, būtina sukelti vėmimą. Jei vaikas nudega, iš karto ant pažeistų vietų būtina pilti vandenį, net ir pro rūbus ar batukus. Išmušus dantuką, reikia kuo skubiau vykti pas gydytoją, dantuką suvilgyti seilėmis, tačiau nelaikyti burnoje.

Apie vaiko temperatūrą – reikia vaiko organizmui leisti kovoti su liga. Nors sakoma, kad sloguojančiam vaikui negalima į nosytę lašinti motinos pieno, autorius pataria būtent tai daryti. Vyresniems vaikams nevartoti gleivinę sutraukiančių lašų – sloga turi iškapsėti, išbėgti, tokia jos paskirtis – pašalinti užkratą. Esant kosuliui nevartoti kosulį slopinančių vaistų ir tik kosuliui užsitęsus ilgiau nei dvi savaites ar esant kitiems simptomams, pasitarti su gydytoju.

Yra skatinama iš gyvenimo išbraukti televizorių. Tikinama, kad vaikas tokiu atveju turės žymiai geresnę vaizduotę, nebus priklausomas nuo spalvotų vaizdų, o ir tėvai galės daugiau laiko skirti bendravimui, nei sėdėjimui ir žiūrėjimui į ekraną. Taip pat skatinama neleisti vaikams žaisti ir su telefonais, kompiuteriais, teigiama, kad visa tai žaloja mažojo žmogučio jautrią nervų sistemą, suteikia pernelyg daug dirgiklių. Atminti, kad yra vaikų sielos skausmas, reaguoti į jį, nepalikti mažo žmogučio vieno su savo baimėmis ir skausmais.

Labai daug informacijos apie vaistažoles, kokius negalavimus galima gydyti jų pagalba. Knyga man pasirodė labai rimta, norėtųsi kiek artimesnio santykio su skaitytoju. Ją patarčiau įsigyti tiems, kas po ranka nori turėti vadovą, kaip elgtis susirgus vaikui.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 7.

Bandymai šį tą išspausti iš gyvenimo: Slaptas Hendriko Gruno (83 ¼ metų) dienoraštis

9786090123843

Knygos pavadinimas: Bandymai šį tą išspausti iš gyvenimo: Slaptas Hendriko Gruno (83 ¼ metų) dienoraštis
Autorius: Hendrik Groen
Versta iš: olandų
Leidimo metai: 2016
Puslapių: 320

Aprašymas:

Senukas aprašo gyvenimą Senelių namuose. Kaip teigia autorius: „Nesumeluotas nė vienas sakinys, bet ne kiekvienas žodis tiesa.“ Gan skausminga knyga, nors parašyta žaismingai. Tačiau skaudina liūdna žmogaus gyvenimo pabaiga toli nuo artimųjų, kurie nelabai nori lankyti. Arba, kurių neturi. Kaip autorius – dukrytė dar maža mirė, o žmona beprotnamyje… Tačiau senelių namuose nėra nyku ir tylu. Seneliai susidraugauja, net įsimyli, organizuoja išvykas, krečia išdaigas. Kiekvienas skirtingas, kiekvienas turintis savų bėdų.

Štai Hendriko sielos draugę, kuriai puoselėjo šiltus jausmus – Evą – ištinka insultas. Hendrikas kasdien ją lanko ligoninėje, laiko už rankos, skaito jai knygas, leidžia muziką. Miela Gretutė jaučia besisėlinančio Alzhaimerio požymius. Bičiuliui Evertui dėl cukraligės amputuojami pirštai, koja – jam kategoriškai draudžiama gerti alkoholinius gėrimus, bet tai yra stipriau už žmogų….

Žaviuosi senjorais, kurie yra veiklūs ir nori gyventi. Nors ir turi bėdų (dažniausiai sveikatos), jie kabinasi į gyvenimą, džiaugiasi savo gyvenimo saulėlydžiu. Visgi kažkaip liūdna, kai savo dienas leidžia senelių namuose. Kažkaip slogu, bendrauja tik su senukais, retai beužsuka artimieji, visi turintys savų reikalų ir pamiršę brangiausius žmones. Deja, paskui būna jau per vėlu…

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 8.

Kodėl japonai nestorėja?

page_1

Knygos pavadinimas: Kodėl japonai nestorėja?: sveika gyvensena pagal Niši sistemą
Autorius: Maja Gogulan
Versta iš: rusų
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 299

Aprašymas:

Seniai norėjau nusipirkti šią knygą, bet gerai, kad to nepadariau. Vėlgi, kažkokios mano iliuzijos lėmė, kad nusivyliau. Vėl tikėjausi ne to, ką perskaičiau. Nepasakysiu, kad knyga nėra vertinga, tačiau vietomis labai prieštaraujanti mano gyvensenos principams, kaip pavyzdžiui, neleisti vaikui ir pačiam nevalgyti iki 12 valandos dienos. Pas mus pusryčiai yra labai mėgiami ir noriai valgomi. Ir ne sumuštiniai, o košės, kiaušiniai ir pan. Be to, pasimėgaujame kokiu skanėstu, išgeriame sulčių. „Nevalgykite iki vidurdienio, vėliausiai valgykite 18.00, lai pusryčiai būna vėlyvi, o vakarienė ankstyva.“ O kada tada valgyti? Dėl vakarienės sutinku, stengiamės ir kad vaikas neitų miegoti apkrautu skranduku, todėl bent pora valandų iki miego nevalgome.

Taip pat autorė nenori girdėti apie virtą maistą. Jos nuomone, virtas maistas, tai ligų sukėlėjas. Idealiausia būtų, jeigu žmogus maitintųsi tik vaisiais ir daržovėmis. Kruopos netinka – tai paukščių maistas ir žmogaus organizmas nėra pritaikytas jas virškinti. Mėsa – nuodas. O virtos daržovės – toks pats nuodas, kaip ir mėsa. Žuvų taukai sukelia vėžį. Skamba kiek keistai – gal tik man?

Šiaip knygoje daug tokių vietų, kurias tiesiog praleidau, apie kažkokias sistemas, jų taikymą, dietas, fizinius pratimus. Nenorėjau gilintis ir buvo neįdomu.

Bandysiu aprašyti, mano manymu, kelis vertingus patarimus.

Vaisius valgyti tik prieš valgį, tuščiu skrandžiu. Jei valgysime po valgio, maistas fermentuosis ir pavirs rūgštimi. Kai tuščiu skrandžiu pavalgysime vaisių, reikia palaukti – po sultingų vaisių 20-30 min., o po mėsingų 45-60 min.

Pieno geriausia nevartoti, o jei nepavyksta atsisakyti, vartoti raugintus pieno produktus.

Per dieną išgerti iki 3 litrų gėlo vandens.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 3.