Apšviestoji

Knygos pavadinimas: Apšviestoji
Autorius: Tara Westover
Versta iš: anglų
Leidimo metai: 2018
Puslapių: 456

Aprašymas:

Knyga, apie kurią girdėjau daug puikių atsiliepimų ir jau seniai norėjau perskaityti. Tokios knygos turi aukštai užkeltą kartelę  – skaitai ir labai kritiškai vertini – juk esi girdėjęs, jog tai puiki knyga. Ir iš tikro, knyga tikrai labai gera, ypač dėl to, jog autobiografinė. Susidarė įspūdis, kad knygos puslapiuose autorė atliko išpažintį, analizuodama save, savo bei artimųjų elgesį. Knyga tikrai nėra lengva, skaitant krūtinę slėgė tarsi koks akmuo, sunkumas. Sunku ir patikėti, kad būna toks gyvenimas, tokios šeimos, tokie išgyvenimai.

Mergaitė Tara gyvena didelėje šeimoje, jos tėtis serga bipoliniu sutrikimu, jau nuolat atrodo, kad bus pasaulio pabaiga, todėl visa šeima nuolat ruošia atsargas, sunkiai dirba. Tėvas yra įsitikinęs, kad viskas yra Dievo rankose, todėl jis nepasitiki gydytojais, medicina, o tik savo žmona. Sunkiausios traumos yra gydomos namuose, pasitelkiant tepalus, užpilus, aliejus. Mergaitė kenčia neįmanomas patyčias. Jos brolis neslepia savo agresijos, žiauriai elgiasi ne tik su savo draugėmis, tačiau ir su sese.

Mergaitės tėvas nepasitiki ir švietimo sistema, todėl mergaitė su broliais ir sesėmis yra ugdoma namuose. Tačiau sulaukusi amžiaus, kai gali stoti į koledžą, ji pabandė. Išlaikė pirmą, antrą kartą egzaminus ir gavo kvietimą studijuoti. Savo kelyje sutiko daug gerų žmonių, kurių dėka, galėjo tęsti studijas, pasiekti aukštų laipsnių. Tačiau visą laiką ją slėgė didelė našta – šeima jos išsižadėjo, kadangi mergina nesutiko, kad tėvas iš jos išvarytų velnią. Knygoje jaučiama nuoskauda dėl to. Moteris ilgisi šeimos, vis bando ją susigrąžinti, bet nieko nesigauna. Paskutiniuose puslapiuose autorė rašo, kad su savo šeima nebendravo jau 4 metus…

Labai liūdna, dramatiška, bet tuo pačiu ir įkvepianti knyga.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10.

Heraklis Nr. 4

Knygos pavadinimas: Heraklis Nr. 4
Autorius: Marius Repšys
Originalo kalba: lietuvių
Leidimo metai: 2019
Puslapių: 240

Aprašymas:

Nepaprastai jautri ir atvira knyga. Ilgai laukiau, kol galėsiu ją perskaityti ir galiu patvirtinti – laukti buvo verta. Tikrai nenusivyliau. Nepaprasta jaunojo aktoriaus gyvenimo kelionė, kilimai ir nuopoliai. Marius Repšys, toks talentingas, bet tuo pačiu tokių liūdnų akių. Pasirodo, jo gyvenimas tikrai nebuvo rožėmis klotas. Jis gimė žydo ir totorės šeimoje. Viskas buvo, rodos, idealu. Kol vieną dieną šeimą paliko tėvas ir viskas sugriuvo. Mama kasdien sielvartavo, o berniukas ją guodė. Vienintelis jo džiaugsmas – sportas ir treniruotės.

Knyga rašoma iš dviejų frontų – viename aktorius aprašo savo potyrius psichiatrinėje ligoninėje, o kitame prisimena vaikystę ir jaunystę.

Skaitant vis neapleido mintis dėl Mariau Repšio žmonos Vaidos. Kokia ji stipri! Kokia mylinti ir atsidavusi, išmintinga. Manau, jos dėka aktorius laikosi šio pasaulio, šio gyvenimo. Kad visos žmonos tokios būtų – atjaučiančios, suprantančios ir mokančios nuraminti savo vyrus.

Atskiro žodžio nusipelno ir aktoriaus prisiminimai apie aktorystės studijas. Beprotiškas tempas, krūvis, žmonių engimas – visa tai telpa į žodį aktorystė. Nereik stebėtis, kad aktoriai neatlaiko įtampos…

Knyga liūdna, tačiau be galo atvira, įdomi, artima.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10.

Viena Indijoje

Knygos pavadinimas: Viena Indijoje
Autorius: Vaiva Rykštaitė
Originalo kalba:  lietuvių
Leidimo metai: 2014
Puslapių: 360

Aprašymas:

Įtraukianti ir įdomi knyga, ypač besidomintiems ir norintiems apsilankyti Indijoje. Kaip suprantu, knygoje aprašomi realūs, išgyventi įvykiai.

Pasirodo, autorė į prieštaringai vertinamą šalį išvažiavo viena. Viena susirado miestus, nakvynes, sutiko įvairius žmones ir draugus. Patyrė, kokie nesmagūs įkyrūs indų žvilgsniai, dviprasmiškos užuominos. Ieškojo savęs ir labai išgyveno, kai kelionės laikas artėjo į pabaigą, o nušvitimo nebuvo. Ir sirgo, ir susirado draugų, mokėsi jogos paslapčių.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 8.

Motinystės atostogos

Knygos pavadinimas: Motinystės atostogos
Autorius: Sarah Turner
Versta iš:  anglų
Leidimo metai: 2017
Puslapių: 284

Aprašymas:

Prieraišiosios tėvystės atstovai labai peikia šią knygą – sako, ji pernelyg orientuota į savo neigiamų minčių transliavimą, nuovargį ir sunkumus. Kad per mažai joje šviesos ir džiaugsmo. Tačiau kiekviena mama žino, kad motinystė, ypač pirmaisiais vaiko metais, kupina prieštaringų jausmų – ir džiaugsmo ir liūdesio, kartais net depresijos. Gal hormonai, gal nuovargis. Kiekviena mama žino, kad vaikui geriausia, kai jo mama yra linksma ir laiminga, bet ne visada gaunasi tokia būti.

Tačiau tai nėra zyzeklės ir niurzglės knyga. Oi, tikrai ne. Kiek aš prisijuokiau. Iš tokių kasdienių situacijų, kurių būna ir mano namuose. Autorė labai moka pasijuokti iš savęs ir, rodos, iš beviltiškų situacijų. Chaotiška motinystė, du vaikai. Naktiniai kėlimaisi, dygstantys dantys – kaip viskas pažįstama.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10.

Pirmąkart mama

 

Knygos pavadinimas: Pirmąkart mama
Autorius: Vaiva Rykštaitė
Originalo kalba:  lietuvių
Leidimo metai: 2018
Puslapių: 300

Aprašymas:

Labai laukiau, kada galėsiu perskaityti šią knygą. Tokią išgirtą. Tačiau dažniausiai taip ir būna – kai turi didelius lūkesčius, realybė kiek nuvilia. Negaliu pasakyti, kad knyga prasta, o ne, ji tikrai labai įdomi, padedanti pažvelgti į motinystę kitu kampu. Parodanti, jog motinos kelias nėra rožėm klotas ir ne toks, koks vaizduojamas sauskelnių reklamose.

Ko man pritrūko? Tikėjausi, kad autorė daugiau aprašys savo potyrių, kasdienybės akimirkų auginant dukrelę. Man nelabai patiko istoriniai faktai, kad ir kokie jie būtų svarbūs bei reikšmingi – man istorijos buvo per daug.

Knygoje daug nuotaikingų akimirkų, lengva susitapatinti su autore. Gimdymas, toks sakralus dalykas ir kiekvienos moters skirtingas. Akimirka, kai pamatai savo kūdikį. Pamenu, kai pajutau tokį palengvėjimą. Kai vaikas suverkia. Ir tos akimirkos iki pirmojo verksmo, rodos, tęsiasi visą amžinybę. Chaosas pirmosiomis dienomis, vis auganti meilė vaikui, kol ji tampa tokia, kad rodos nėra nieko didingesnio. Baimė, kad nieko stipriau nemylėsi, o kai tau gimsta antras vaikas, supranti, kad meilė ne dalinasi, o tiesiog auga. Ir ji tokia pati visiems tavo vaikams.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 8.

 

Skerdykla Nr. 5

Knygos pavadinimas: Skerdykla Nr. 5
Autorius: Kurt Vonnegut
Versta iš:  anglų
Leidimo metai: 2017
Puslapių: 197

Aprašymas:

Viena geriausių kada nors mano skaitytų knygų. Ne veltui rašoma, kad ši knyga yra Kurto Vonneguto kūrybos viršūnė. Joje piešiamas psichologinis žmogaus paveikslas. Išgyvenusio karą, bombardavimą, lėktuvo katastrofą. Pagrobtas ateivių. Čia yra dabartyje, čia jau vėl išgyvena karą, o čia, žiūrėk, kitoje planetoje, stebimas ateivių.

Knygos autorius prissistato prakalboje: „Parašė Kurtas Vonnegutas jaunesnysis, vokiečių kilmės ketvirtos kartos amerikietis, kuris šiuo metu pasiturimai gyvena Kodo kyšulyje (ir per daug rūko).“

O knygos herojus Bilis (spėju, kad Bilis, tai autorius). Šiuo metu jį prižiūrinti jo dukra Barbara, kuri į savo tėtį žiūri kaip į nukvakusį senį. Ypač, kai jis pasakoja apie Tralfamadorijos planetą, kurioje jis gyveno kurį laiką. Ypač skausmingi karo prisiminimai. Net artimiausi kolegos engė vieni kitus. Bilis karo metu buvo tarsi robotas. Ėjo, bet be ginklo. Darė, ko reikia. Kartais prašė palikti jį ramybėje. Tik per plauką liko gyvas. Vis nepataikydavo.

Autorius tarsi bando rašyti abejingai, juokingai, komiškai. Nepaisant visko, po tuo slepiasi begalinis skausmas ir kančia. Ir tik pats skaitytojas pasidaro išvadas.

Nieko nepadarysi…

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10.

Pareigos metas

Knygos pavadinimas: Pareigos metas
Autorius: Rūta Vanagaitė
Originalo kalba:  lietuvių
Leidimo metai: 2014
Puslapių: 304

Aprašymas:

Tai labai praktinė knyga apie tai, kaip slaugyti savo tėvelius. Labai daug patarimų, kaip pasirinkti slaugos ligoninę, kaip kalbėti su gydytojais, neapleisti savo gyvenimo, apie demestiško ligonio slaugymą. Nagrinėjama ir ar reiktų pasiimti tėvelius pas save namo ar geriau rūpintis kitais būdais. Ką daryti ir ko imtis numirus artimajam.

Tikėjausi ir norėjau, kad knygoje autorė pateiktų daugiau savo patirties gairių, apžvelgtų, kaip ji pati slaugė tėvelius. Nes knyga yra sausoka,  nors, pripažinsiu, tikrai naudinga.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 8.

Laisvė basomis

 

Knygos pavadinimas: Laisvė basomis
Autorius: Eva Tombak
Originalo kalba:  lietuvių
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 288

Aprašymas:

Eva Tombak tokia charizmatiška asmenybė. Ir savo išvaizda ir kalba, mintimis. Su ja teko susipažinti žurnalų puslapiuose: Ievos ir Cosmopolitan. Nors ši knyga apie jogą, tačiau joje aibė autorės minčių, svarstymų. Prieš kiekvieną skyrių yra puikios istorijos, mintys.

Man pasirodė gan keista, kad skyrių pavadinimai anglų kalba. Knygoje autorė prisiliečia prie savo gyvenimo – avantiūros išvykstant į Australiją, ypač skausmingai pasakoja apie žurnalo „Ieva“ nesėkmę rinkoje. „Ievos“ nesėkmė (žurnalas neprigijo) turbūt labiausiai ir paskatino autorę susidomėti joga. Tiesa skyriai apie jogos pozas ir pan. manęs visiškai nesudomino, tiesiog perverčiau tuos lapus.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 9.

Mamystė: istorijos planuojančioms, besilaukiančioms, auginančioms

Knygos pavadinimas: Mamystė: istorijos planuojančioms, besilaukiančioms, auginančioms
Autorius: Aušra Paukštytė, Laura Vansevičienė
Originalo kalba: lietuvių
Leidimo metai: 2016
Puslapių: 306

Aprašymas:

Senokai norėjau perskaityti šią knygą, kadangi seku autorės tinklaraštį. Daug istorijų jau buvau skaičiusi, bet, visgi, popieriniame variante istorijos žymiai maloniau priimamos… Nežinau ar kada nors susitaikysiu su elektroninėmis knygomis.

Labai įdomi knyga. Fotografijos labai realistiškos, kasdieniškos, nepagražintos. Istorijos irgi – jautiesi, tarsi girdėtum tą žmogų kalbant. Mane labai sužavėjo. Būčiau susižavėjusi dar labiau, jei būtų daugiau istorijų, neskelbtų tinklaraštyje. Skaitai ir matai, kokios skirtingos mamos, kokie skirtingi vaikai. Čia ir pirmojo ir trečiojo susilaukusios, susiduriančios su vaikų ožiais, nenoru eiti į darželį, turinčiomis savitą požiūrį į vaiko auklėjimą, išgyvenančiomis liūdesį ar depresiją po gimdymo, pagimdžiusios vaikučių dirbtinio apvaisinimo pagalba…

Trūko skyrių pavadinimų, manau, knyga būtų dar šaunesnė, jei būtų kiekvienos istorijos pavadinimas. Ir tas baltas viršelis – kažkodėl man užkliudė.

Visgi knyga verta dėmesio, o ypač ją vertėtų perskaityti prieš pastojant ar prieš gimdant, kad neturėtum rožinių akinių ir bent teoriškai suprastum, kas Tavęs laukia. Aš, prisipažinsiu, galvojau, kad vaiko auginimas paprastesnis darbas. Ne, jis nėra nei paprastas nei lengvas. Ypač išsekina nemigos naktys, diegliai, dantys, naktiniai košmarai, ožiukai, „ne“ periodai, tačiau tuo pačiu gali patirti besąlygišką meilę, sprogstančią Tavo širdyje ir esančią aukščiau bet ko šiam pasaulyje. Gali atrasti iš naujo gamtą, džiaugtis mažomis smulkmenomis ir augti kartu su savo mažyliu…

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10.

Vyras ir vaikas

Knygos pavadinimas: Vyras ir vaikas
Autorius: Tony Parsons
Versta iš:  anglų
Leidimo metai: 2004
Puslapių:  368

Aprašymas:

Hario šeima atrodo tokia stabili – mylima žmona, mielas sūnus ir puikus darbas. Tačiau kažko trūksta. Ir vieną dieną šeimos galva pasiduoda pagundai, permiega su kita. Žmona jį palieka, jis praranda darbą, lieka vienas prižiūrėti sūnų. Vėliau sužino ir apie tėvo mirtiną ligą. Tačiau jis susitvarko. Tai knyga apie žmogaus patiriamus sunkumus ir priimamus sprendimus jiems įveikti.

Labai liūdna ir graudi knyga. Yra tokių psichologinių momentų, kai norisi verkti, susitapatini su herojų gyvenimu, pradedi mąstyti apie savo artimuosius. Apie tai, koks trapus gyvenimas ir kaip greitai galime prarasti mums brangius žmones. Kaip greitai galime juos pamiršti arba pradėti neapkęsti. Man sunku suvokti, kai iki tol du mylintys žmonės, vėliau tampa tokiais nepakančiais vienas kitam, degančiais neapykanta. Juk jie praleido daug gražių akimirkų, o jei dar turi vaikų… Ir ar verta dėl vienos nakties nuotykio atsisakyti šeimos? Ar herojaus žmona teisingai pasielgė jį palikdama? Aš laikausi nuomonės, kad vieną kartą atleisti galima. Aišku, tas atleidimas nereiškia pamiršimo. Neištikimybės šmėkla persekios visą gyvenimą. Išnirs sunkiausiomis akimirkomis ir dar labiau blogins situaciją. Tačiau pabandyti išsaugoti santykius, ypač, kai yra vaikas, verta.

Labai jautriai vaizduojamas vaiko pasaulis. Atskirtas nuo mamos, jis jos visą laiką ilgisi ir laukia, kada sugrįš. Jis nepritampa darželyje, pastoviai verkia ten paliktas. Kaip sunku yra paleisti mažą žmogų į gyvenimą. Kai neturėjau savo vaikų, galvojau, kad viskas daug paprasčiau – sukanka 2 metukai – laikas keliauti į darželį. Tačiau, kai dukrai tiek sukako, žvelgdama į ją, tikrai jaučiau, kad ji tam dar nepasiruošusi. Nepasiruošusi ir aš. Todėl džiaugiausi, kad galiu su ja dar pabūti ir viliuos, kad matysiu, kada turiu paleisti vaiką. Supranti, kad šis mažas žmogus turi jausmus, jis išgyvena, jis yra jautrus. Iš visos širdies nori jam padėti, palengvinti jo kelią per gyvenimą…

Sunku buvo skaityti apie Hario tėčio kelionę į ten, iš kur negrįžtama. Sunku galvoti, kad kažkada reikės į ten lydėti savo artimuosius. Nepakeliamos tos mintys, tačiau tai neišvengiama. Todėl stenkimės branginti tas akimirkas praleistas kartu. Su seneliais, tėveliais, dėdėm, tetom. Šiame susvetimėjusiame pasaulyje, kurkime gražias akimirkas, atleiskime skriaudas… Laikas bėga…

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 8.