Viena Indijoje

Knygos pavadinimas: Viena Indijoje
Autorius: Vaiva Rykštaitė
Originalo kalba:  lietuvių
Leidimo metai: 2014
Puslapių: 360

Aprašymas:

Įtraukianti ir įdomi knyga, ypač besidomintiems ir norintiems apsilankyti Indijoje. Kaip suprantu, knygoje aprašomi realūs, išgyventi įvykiai.

Pasirodo, autorė į prieštaringai vertinamą šalį išvažiavo viena. Viena susirado miestus, nakvynes, sutiko įvairius žmones ir draugus. Patyrė, kokie nesmagūs įkyrūs indų žvilgsniai, dviprasmiškos užuominos. Ieškojo savęs ir labai išgyveno, kai kelionės laikas artėjo į pabaigą, o nušvitimo nebuvo. Ir sirgo, ir susirado draugų, mokėsi jogos paslapčių.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 8.

Motinystės atostogos

Knygos pavadinimas: Motinystės atostogos
Autorius: Sarah Turner
Versta iš:  anglų
Leidimo metai: 2017
Puslapių: 284

Aprašymas:

Prieraišiosios tėvystės atstovai labai peikia šią knygą – sako, ji pernelyg orientuota į savo neigiamų minčių transliavimą, nuovargį ir sunkumus. Kad per mažai joje šviesos ir džiaugsmo. Tačiau kiekviena mama žino, kad motinystė, ypač pirmaisiais vaiko metais, kupina prieštaringų jausmų – ir džiaugsmo ir liūdesio, kartais net depresijos. Gal hormonai, gal nuovargis. Kiekviena mama žino, kad vaikui geriausia, kai jo mama yra linksma ir laiminga, bet ne visada gaunasi tokia būti.

Tačiau tai nėra zyzeklės ir niurzglės knyga. Oi, tikrai ne. Kiek aš prisijuokiau. Iš tokių kasdienių situacijų, kurių būna ir mano namuose. Autorė labai moka pasijuokti iš savęs ir, rodos, iš beviltiškų situacijų. Chaotiška motinystė, du vaikai. Naktiniai kėlimaisi, dygstantys dantys – kaip viskas pažįstama.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10.

Pirmąkart mama

 

Knygos pavadinimas: Pirmąkart mama
Autorius: Vaiva Rykštaitė
Originalo kalba:  lietuvių
Leidimo metai: 2018
Puslapių: 300

Aprašymas:

Labai laukiau, kada galėsiu perskaityti šią knygą. Tokią išgirtą. Tačiau dažniausiai taip ir būna – kai turi didelius lūkesčius, realybė kiek nuvilia. Negaliu pasakyti, kad knyga prasta, o ne, ji tikrai labai įdomi, padedanti pažvelgti į motinystę kitu kampu. Parodanti, jog motinos kelias nėra rožėm klotas ir ne toks, koks vaizduojamas sauskelnių reklamose.

Ko man pritrūko? Tikėjausi, kad autorė daugiau aprašys savo potyrių, kasdienybės akimirkų auginant dukrelę. Man nelabai patiko istoriniai faktai, kad ir kokie jie būtų svarbūs bei reikšmingi – man istorijos buvo per daug.

Knygoje daug nuotaikingų akimirkų, lengva susitapatinti su autore. Gimdymas, toks sakralus dalykas ir kiekvienos moters skirtingas. Akimirka, kai pamatai savo kūdikį. Pamenu, kai pajutau tokį palengvėjimą. Kai vaikas suverkia. Ir tos akimirkos iki pirmojo verksmo, rodos, tęsiasi visą amžinybę. Chaosas pirmosiomis dienomis, vis auganti meilė vaikui, kol ji tampa tokia, kad rodos nėra nieko didingesnio. Baimė, kad nieko stipriau nemylėsi, o kai tau gimsta antras vaikas, supranti, kad meilė ne dalinasi, o tiesiog auga. Ir ji tokia pati visiems tavo vaikams.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 8.

 

Skerdykla Nr. 5

Knygos pavadinimas: Skerdykla Nr. 5
Autorius: Kurt Vonnegut
Versta iš:  anglų
Leidimo metai: 2017
Puslapių: 197

Aprašymas:

Viena geriausių kada nors mano skaitytų knygų. Ne veltui rašoma, kad ši knyga yra Kurto Vonneguto kūrybos viršūnė. Joje piešiamas psichologinis žmogaus paveikslas. Išgyvenusio karą, bombardavimą, lėktuvo katastrofą. Pagrobtas ateivių. Čia yra dabartyje, čia jau vėl išgyvena karą, o čia, žiūrėk, kitoje planetoje, stebimas ateivių.

Knygos autorius prissistato prakalboje: „Parašė Kurtas Vonnegutas jaunesnysis, vokiečių kilmės ketvirtos kartos amerikietis, kuris šiuo metu pasiturimai gyvena Kodo kyšulyje (ir per daug rūko).“

O knygos herojus Bilis (spėju, kad Bilis, tai autorius). Šiuo metu jį prižiūrinti jo dukra Barbara, kuri į savo tėtį žiūri kaip į nukvakusį senį. Ypač, kai jis pasakoja apie Tralfamadorijos planetą, kurioje jis gyveno kurį laiką. Ypač skausmingi karo prisiminimai. Net artimiausi kolegos engė vieni kitus. Bilis karo metu buvo tarsi robotas. Ėjo, bet be ginklo. Darė, ko reikia. Kartais prašė palikti jį ramybėje. Tik per plauką liko gyvas. Vis nepataikydavo.

Autorius tarsi bando rašyti abejingai, juokingai, komiškai. Nepaisant visko, po tuo slepiasi begalinis skausmas ir kančia. Ir tik pats skaitytojas pasidaro išvadas.

Nieko nepadarysi…

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10.

Motinos pienas

Knygos pavadinimas: Motinos pienas
Autorius: Edward St. Aubyn
Versta iš:  anglų
Leidimo metai: 2008
Puslapių: 304

Aprašymas:

Knygos pradžia intriguojanti, įdomi. Apie berniuką, jo kelionę į šį pasaulį, pirmąsias dienas, santykį su mama ir tėčiu. Vėliau apie brolio gimimą, beatodarišką motinos meilę antragimiui, pasiglemžusią santykius su pirmuoju sūnumi ir vyru. Knyga verčianti stabtelti ir pagalvoti – kokia šio gyvenimo prasmė ir kokios vertybės? Kas turi būti aukščiau – vaikas ar vyras? Kokios neištikimybės priežastys? Kokie yra santykiai tarp vaikų? Kaip jaučiasi pirmagimis, atsiradus antrajam vaikui?

Paskutinis klausimas ypač opus ir man. Tarp vaikų virš 2 metukų skirtumas. Dar laukdamasi galvojau – ar sugebėsiu taip stipriai kaip pirmagimų, mylėti antrąjį vaiką? Atrodė, kad tikrai ne. Tačiau pagimdžius, pasirodo, jog meilė tik dvigubėja. O štai pirmagimiui tenka nelengva užduotis – kaip ir aprašoma knygoje, kartais rodosi, kad pirmagimis nekenčia savo brolio. Jis stengiasi suprasti, bet jam sunku suvokti, kam gi tėvams reikėjo to antrojo? Argi aš nepatenkinau jų lūkesčių? Gal buvau per prastas, negeras ir pan. O dar mama tiek daug dėmesio skiria tam antrajam… Išties, gan sunkus etapas. Bet laikas bėga ir visi vėl suranda savo vietas šeimoje. Vaikai išmoksta būti vienas su kitu, o mama turėtų sugrįžti pas tėtį.

Knygoje taip pat gvildenama ir senų tėvų slaugymo problema. Namų praradimo ir savo vietos ieškojimo. Eutanazijos problema…

Man nepatiko knygos pabaiga – tokia be pabaigos.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 8.

Mažos nuodėmės taisyklė: kaip valgyti viską ir nestorėti

Knygos pavadinimas: Mažos nuodėmės taisyklė: kaip valgyti viską ir nestorėti
Autorius: Agnė Jagelavičiūtė
Originalo kalba:  lietuvių
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 304

Aprašymas:

Pavyzdys knygos, kurios populiarumą lėmė reklama ir rinkodara. Išliaupsinta, išgirta ir… nieko. Nieko gero… na tiek, kad receptai lengvi, nuotraukos gražios. Knygą perskaičiau – perverčiau per vieną vakarą. Kaip gi ten reikia valgyti, kad nesustorėtum, nelabai ir suprasi. Valgyti ryte sočiai ir smagiai, o vakare lengvai. Gerti daug vandens. Gal tokios tos taisyklės?

Truko ir tos sveikos mitybos gairių ir receptų įdomesnių.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje- 6.

Pareigos metas

Knygos pavadinimas: Pareigos metas
Autorius: Rūta Vanagaitė
Originalo kalba:  lietuvių
Leidimo metai: 2014
Puslapių: 304

Aprašymas:

Tai labai praktinė knyga apie tai, kaip slaugyti savo tėvelius. Labai daug patarimų, kaip pasirinkti slaugos ligoninę, kaip kalbėti su gydytojais, neapleisti savo gyvenimo, apie demestiško ligonio slaugymą. Nagrinėjama ir ar reiktų pasiimti tėvelius pas save namo ar geriau rūpintis kitais būdais. Ką daryti ir ko imtis numirus artimajam.

Tikėjausi ir norėjau, kad knygoje autorė pateiktų daugiau savo patirties gairių, apžvelgtų, kaip ji pati slaugė tėvelius. Nes knyga yra sausoka,  nors, pripažinsiu, tikrai naudinga.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 8.

Tariamas iš tamsos/pokalbiai su vaikais

Knygos pavadinimas: Tariamas iš tamsos/pokalbiai su vaikais
Autorius: Vanda Juknaitė
Originalo kalba:  lietuvių
Leidimo metai: 2012
Puslapių: 176

Aprašymas:

Nepakartojama knyga. Vaikiškai nuoširdi, skausmingai tyra. Tai rašytojos pokalbiai su įvairaus amžiaus vaikais. Ir turinčiais įvairios patirties, dažniausiai ne pačios geriausios… Tai ir likimo nuskriaustų vaikų pasakojimai. Bet ar tikrai jie tie nuskriaustieji? Knygoje atskleidžiama, kad jie džiaugiasi savo gyvenimu, neregiai moka užuosti ir įsivaizduoti, kurčnebyliai puikiausiai susikalba gestų kalba ir visai nenori implantų, nes gerai jaučiasi savo pasaulyje. Tai pasakojimai apie protingą mergaitę, kuri privalo elgtis taip, kaip iš jos tikisi suaugusieji – ji tarsi pernelyg anksti suaugo. Jos tėvai gulėjo mirties patale, tačiau jie pasveiko. Ji tikinti, kad padėjo malda…

Elzė:

Tik tada žmogus supranta, kas yra laimė, kai būna patyręs kančią.

Kita neregė mergaitė praradusi mylimą seserį, tėvą, gyvena su motina, kuri geria ir nemoka pasirūpinti dukra. Tačiau šviesa sklinda ir iš šios mergaitės žodžių.

Loreta

Man gyvenime viskas yra brangu. Ir skausmas.

 

Kristina

Aš pripratusi savo pasaulyje. Man tai yra natūralus pasaulis, mano kalba, aš galiu ja ir suprast ir išsireikšt. Ne, aš jokių nepatogumų būti tokia, kokia esu, neturiu. Man tas implantas būtų kaip svetimybė, prievarta.

O labiausiai mane sugraudino Jonuko pasakojimas. Berniukas turi šešias seseris ir du brolius. Nors jie visi gyvena mažam butelyje, nepaisant to, berniukas nesiskundžia. Jis mielai padeda prižiūrėti mažiukus, turi savo pareigų namuose, yra nepaprastai brandus. Iš jo pasakojimo suprantu, kad tėvai savo vaikams skiria labai daug dėmesio ir meilės. O kokie tėvai, tokie ir vaikai.

Autorė: O kas vaikui šeimoje yra blogiausia? Kas tai būtų?

Jonas: Gal neturėti mamos arba tėčio, ar gal kai tėvai grįžta vėlai vakare. Na, kai nebūna dieną su tuo vaiku ir nebendrauja.

 

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10.

Sara

Knygos pavadinimas: Sara
Autorius: Icchokas Meras
Versta iš:  anglų
Leidimo metai: 2008
Puslapių: 184

Aprašymas:

Tokia gili knyga, apie vienišą moterį Izraelyje vykstant karui. Karui, kuris atima iš žmonių artimiausius, mylimiausius, palieka neviltį, baimę, tikėjimą, žmogaus šilumos paieškas… Trokšdama žmogiškos šilumos Sara atiduoda savo kūną vyrams. Įvairiems. Jos atsiminimai apie pirmąją meilę, pradėtą sūnų maišosi su dabartimi, karo linijomis, skaudžiais įvykiais, suluošintais žmonėmis.

Pasirodo, kad rašytojo tėvai žuvo per holokaustą, o rašytoją, septynerių metų berniuką išgelbėjo lietuvių šeima.

Labai gili knyga, galima sakyti „kūrinys“. Ne viskas joje paaiškėja, ne viskas nuspėjama. Psichologinis herojės portretas ypač gilus. Labai įdomiai skaitosi, sunku atsitraukti.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10.

Laisvė basomis

 

Knygos pavadinimas: Laisvė basomis
Autorius: Eva Tombak
Originalo kalba:  lietuvių
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 288

Aprašymas:

Eva Tombak tokia charizmatiška asmenybė. Ir savo išvaizda ir kalba, mintimis. Su ja teko susipažinti žurnalų puslapiuose: Ievos ir Cosmopolitan. Nors ši knyga apie jogą, tačiau joje aibė autorės minčių, svarstymų. Prieš kiekvieną skyrių yra puikios istorijos, mintys.

Man pasirodė gan keista, kad skyrių pavadinimai anglų kalba. Knygoje autorė prisiliečia prie savo gyvenimo – avantiūros išvykstant į Australiją, ypač skausmingai pasakoja apie žurnalo „Ieva“ nesėkmę rinkoje. „Ievos“ nesėkmė (žurnalas neprigijo) turbūt labiausiai ir paskatino autorę susidomėti joga. Tiesa skyriai apie jogos pozas ir pan. manęs visiškai nesudomino, tiesiog perverčiau tuos lapus.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 9.