Atsakinga tėvystė

 

Knygos pavadinimas: Atsakinga tėvystė
Autorius: Jūratė Bortkevičienė
Originalo kalba:  lietuvių
Leidimo metai: 2017
Puslapių: 254

Aprašymas:

Bene svarbiausia šios knygos mintis, pateikiama viršelio kitoje pusėje:

“Blogų vaikų nėra,yra tik netinkamas elgesys, kuris visada turi priežastį.“

Auksinė mintis, kuria ir aš visuomet vadovaujuosi. Nors ir juokiamasi iš tokių žmonių, kurie sako – turėsi savo vaikų, viską suprasi, tačiau būtent taip ir yra. Kol neturi vaikų,viskas atrodo kiek kitaip. Įsivaizduoji save smagiai stumdant vežimėlį arba skaitant knygas, kai Tavo kūdikis miega (jie juk visąlaik miega, ane?) arba ramiai sau žaidžia ant kilimėlio. Kiek žinau, tokių vaikų yra, tačiau jie verčiau yra išimtis iš taisyklės. Ir jei kada piktinatės susivėlusia mama, ant vienos rankos nešančia isteriškai verkiantį kūdikį, o kita ranka stumdančia vežimą – ją suprasite tik turėdami vaikų.

Ši puiki knyga yra labai geras šaltinis mokslo apie elgesį su vaikais. Ar vaikas gali pykti? Kaip jam jį išreikšti? Kodėl vaikai manipuliuoja ir ką daryti,kad to nebūtų? Atminkite, vaikai labai greitai supranta, kas namuose šeimininkas. Jeigu mama nesilaiko savo žodžio, situacija tampa nebevaldoma. Tačiau knygoje kalbama ir apie tai, kaip pakeisti netinkamą elgesį.

Man ypač naudinga buvo paskaityti, kaip palengvinti vaiko adaptaciją darželyje, o svarbiausia, kaip adaptuotis tėvams. Prisimindama savo dukros pirmąsias savaites darželyje, tikrai galiu pasakyti,kad man buvo gal netgi sunkiau negu mano vaikui. Tai buvo viena sunkesnių gyvenimo patirčių.

Dar viena opi problema,nagrinėjama knygoje – brolių ir seserų santykiai. Kaip paskatinti jų bendradarbiavimą? Svarbu žinoti, kad pirmagimis turi jaustis toks pats mylimas, kaip iki mažylio gimimo,o gal net ir daugiau. Jis jausis pasimetęs,tačiau mes, tėvai esame atsakingi,kad pirmagimis susivoktų ir suprastų situaciją.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 9.

 

Padėkime augti: sveikas ir saugus vaikas nuo kūdikystės iki brandos: gydytojo patarimai

Knygos pavadinimas: Padėkime augti: sveikas ir saugus vaikas nuo kūdikystės iki brandos: gydytojo patarimai
Autorius: Wolfgang Goebel, Michaela Glockler
Versta iš: vokiečių
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 620

Aprašymas:

Tai medicininių ir pedagoginių patarimų knyga skirta tėvams. Joje gan aiškiai aprašomos vaikų ligos ir jų simptomai, pateikiami patarimai, kaip galima gydyti, apžvelgiama, kokią prasmę turi vaikų ligos (dažnai tėvai pastebi, kad persirgęs vaikas tarsi paauga, tampa ramesnis, rimtesnis). Aprašomi ir skiepai nuo įvairių ligų. Antroje knygos dalyje aprašomos svarbiausios sveikos raidos sąvokos. Reikia pažymėti, kad knyga yra parašyta Valdorfo pedagogikos šalininkų, todėl joje rasime daug šios pedagogikos dėsnių.

Toliau keli svarbus patarimai, pastebėjimai.

Jeigu vaikas išgeria rūgšties ar šarmo, niekada negalima sukelti vėmimo, kadangi ėdantis skystis gali dar kartą patekti į stemplę. Tokiu atveju reikia iš kart duoti kuo daugiau vandens . Tik ne pieno. O jei vaikas praryja vaistų ar alkoholio, būtina sukelti vėmimą. Jei vaikas nudega, iš karto ant pažeistų vietų būtina pilti vandenį, net ir pro rūbus ar batukus. Išmušus dantuką, reikia kuo skubiau vykti pas gydytoją, dantuką suvilgyti seilėmis, tačiau nelaikyti burnoje.

Apie vaiko temperatūrą – reikia vaiko organizmui leisti kovoti su liga. Nors sakoma, kad sloguojančiam vaikui negalima į nosytę lašinti motinos pieno, autorius pataria būtent tai daryti. Vyresniems vaikams nevartoti gleivinę sutraukiančių lašų – sloga turi iškapsėti, išbėgti, tokia jos paskirtis – pašalinti užkratą. Esant kosuliui nevartoti kosulį slopinančių vaistų ir tik kosuliui užsitęsus ilgiau nei dvi savaites ar esant kitiems simptomams, pasitarti su gydytoju.

Yra skatinama iš gyvenimo išbraukti televizorių. Tikinama, kad vaikas tokiu atveju turės žymiai geresnę vaizduotę, nebus priklausomas nuo spalvotų vaizdų, o ir tėvai galės daugiau laiko skirti bendravimui, nei sėdėjimui ir žiūrėjimui į ekraną. Taip pat skatinama neleisti vaikams žaisti ir su telefonais, kompiuteriais, teigiama, kad visa tai žaloja mažojo žmogučio jautrią nervų sistemą, suteikia pernelyg daug dirgiklių. Atminti, kad yra vaikų sielos skausmas, reaguoti į jį, nepalikti mažo žmogučio vieno su savo baimėmis ir skausmais.

Labai daug informacijos apie vaistažoles, kokius negalavimus galima gydyti jų pagalba. Knyga man pasirodė labai rimta, norėtųsi kiek artimesnio santykio su skaitytoju. Ją patarčiau įsigyti tiems, kas po ranka nori turėti vadovą, kaip elgtis susirgus vaikui.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 7.

Vaikai kilę iš dangaus

Knygos pavadinimas: Vaikai kilę iš dangaus: pozityvūs vaikų auklėjimo metodai 
Autorius: John Gray
Originalo kalba: anglų
Leidimo metai: 2009
Puslapių:  336

Aprašymas:

Knygoje autorius daug dėmesio skiria bausmių taikymui. Jo nuomone, tai visiškai neveiksmingas būdas, kuris vaikui suteikia daugiau skausmo, o naudos jokios. Tačiau autorius pateikia pavyzdį, kai vienas žmogus jam pasakojo, jog vaikystėje tėvai jį mušė, už ką liko jiems dėkingas visą gyvenimą. Nes tapo doru žmogumi. Dabar šis doras žmogus muša savo vaikus ir tuo didžiuojasi. Ar negirdėta istorija? Aš esu girdėjusi daug kartų tokius pasakojimus. Dar kartais – jog mergaičių gal ir nėr ko mušt, bet berniukams tai beržinė košė nepakenks.

Vaikystėje buvau viena iš nedaugelio mano kaimo vaikų, kurių tėvai niekada nemušė. Už tai esu dėkinga ir galbūt tai priverčia mane piktintis, jeigu išgirstu panašių istorijų. Manau, kad fizinis smurtas prieš vaiką, tai nesusitvarkymas su savimi, padėties nevaldymas, psichinis sutrikimas. Gaila gaišinti savo laiką, užtat pliaukštelėjai ir gerai. Baisu pagalvoti, ką mano vaikas apie artimiausius žmones, kurie taip elgiasi. Kita vertus, dažniau mušami vaikai, kaip baisiai tai beskambėtų, įpranta. Dar vienas geras pavyzdys, pateikiamas knygoje – mama liepia sūnui nemušti broliuko ir pati jį tvatija už jo netinkamą elgesį. Paradoksalu?

Vaikams būtina įskiepyti penkis svarbiausius principus:

Gali būti kitoks nei visi.

Gali klysti.

Gali rodyti neigiamas emocijas.

Gali daug norėti.

Gali prieštarauti, bet nepamiršk, kad mama ir tėtis yra šeimininkai.

Puikūs principai, tačiau dar svarbiau, kad juos įsidėmėtų tėvai. Ir vaiką priimtų tokiu, koks jis yra. Juk net vienodai šeimoje auginami ir auklėjami vaikai turi visiškai skirtingus charakterio bruožus. Kiekvienas vaikas yra individualus, nesistenkime jį pakeisti, o džiaukimės jo esybe, asmenybe, priimkime, padėkime jam tapti dar geresniu.

Kalbant su vaikais, patartina vartoti žodį „prašau“, o ne „ar galėtum“. Svarbu prašymą išreikšti taip, kad jis skatintų vaiko norą padėti. Knygoje pastebima, kad „Kai vaikai aikštijasi viešoje vietoje, tai yra įspėjamasis ženklas, kad namuose tėvams teks būti griežtesniems ir nepataikauti vaikui“.

Mano išbandytas ir puikiai veikiantis principas – jeigu pasakėte vaikui ne – niekada negalima nusileisti. Nors ir verks, grius, plyšaus, laikykites savo. Būna labai sunku, bet laikui bėgant, vaikas žino – jeigu tėvai pasakė „ne“ – tai yra ne. Jeigu rėksiu, šauksiu – tai nieko nepadės. Dar geriau vaikui paaiškinti, kodėl negalima vieno ar kito dalyko, kodėl, pavyzdžiui, būtent šią akimirką jo nepaiimame ant rankų (mama suplaus indus ir būtinai tave paims, paskaičiuokit iki 5). Ir visą laiką būtina ištęsėti savo pažadus. Vaikai puikiai viską atsimena. Jeigu šiandien jam nenupirkome saldainio, bet pasakėme, kad pirksim ryt – nenuvilkite vaiko. Net jeigu jis ir neprašo. Juokingiausias paaiškinimas vaikui, kokį teko girdėti, kad šis ko nors prašo – tėvai atsako – aš irgi daug ko noriu.

Knyga taip pat pabrėžia, jog visi vaikai yra skirtingi,kiekvienas turi savų bėdų.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 8.