Atsakinga tėvystė

 

Knygos pavadinimas: Atsakinga tėvystė
Autorius: Jūratė Bortkevičienė
Originalo kalba:  lietuvių
Leidimo metai: 2017
Puslapių: 254

Aprašymas:

Bene svarbiausia šios knygos mintis, pateikiama viršelio kitoje pusėje:

“Blogų vaikų nėra,yra tik netinkamas elgesys, kuris visada turi priežastį.“

Auksinė mintis, kuria ir aš visuomet vadovaujuosi. Nors ir juokiamasi iš tokių žmonių, kurie sako – turėsi savo vaikų, viską suprasi, tačiau būtent taip ir yra. Kol neturi vaikų,viskas atrodo kiek kitaip. Įsivaizduoji save smagiai stumdant vežimėlį arba skaitant knygas, kai Tavo kūdikis miega (jie juk visąlaik miega, ane?) arba ramiai sau žaidžia ant kilimėlio. Kiek žinau, tokių vaikų yra, tačiau jie verčiau yra išimtis iš taisyklės. Ir jei kada piktinatės susivėlusia mama, ant vienos rankos nešančia isteriškai verkiantį kūdikį, o kita ranka stumdančia vežimą – ją suprasite tik turėdami vaikų.

Ši puiki knyga yra labai geras šaltinis mokslo apie elgesį su vaikais. Ar vaikas gali pykti? Kaip jam jį išreikšti? Kodėl vaikai manipuliuoja ir ką daryti,kad to nebūtų? Atminkite, vaikai labai greitai supranta, kas namuose šeimininkas. Jeigu mama nesilaiko savo žodžio, situacija tampa nebevaldoma. Tačiau knygoje kalbama ir apie tai, kaip pakeisti netinkamą elgesį.

Man ypač naudinga buvo paskaityti, kaip palengvinti vaiko adaptaciją darželyje, o svarbiausia, kaip adaptuotis tėvams. Prisimindama savo dukros pirmąsias savaites darželyje, tikrai galiu pasakyti,kad man buvo gal netgi sunkiau negu mano vaikui. Tai buvo viena sunkesnių gyvenimo patirčių.

Dar viena opi problema,nagrinėjama knygoje – brolių ir seserų santykiai. Kaip paskatinti jų bendradarbiavimą? Svarbu žinoti, kad pirmagimis turi jaustis toks pats mylimas, kaip iki mažylio gimimo,o gal net ir daugiau. Jis jausis pasimetęs,tačiau mes, tėvai esame atsakingi,kad pirmagimis susivoktų ir suprastų situaciją.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 9.

 

Motinystės atostogos

Knygos pavadinimas: Motinystės atostogos
Autorius: Sarah Turner
Versta iš:  anglų
Leidimo metai: 2017
Puslapių: 284

Aprašymas:

Prieraišiosios tėvystės atstovai labai peikia šią knygą – sako, ji pernelyg orientuota į savo neigiamų minčių transliavimą, nuovargį ir sunkumus. Kad per mažai joje šviesos ir džiaugsmo. Tačiau kiekviena mama žino, kad motinystė, ypač pirmaisiais vaiko metais, kupina prieštaringų jausmų – ir džiaugsmo ir liūdesio, kartais net depresijos. Gal hormonai, gal nuovargis. Kiekviena mama žino, kad vaikui geriausia, kai jo mama yra linksma ir laiminga, bet ne visada gaunasi tokia būti.

Tačiau tai nėra zyzeklės ir niurzglės knyga. Oi, tikrai ne. Kiek aš prisijuokiau. Iš tokių kasdienių situacijų, kurių būna ir mano namuose. Autorė labai moka pasijuokti iš savęs ir, rodos, iš beviltiškų situacijų. Chaotiška motinystė, du vaikai. Naktiniai kėlimaisi, dygstantys dantys – kaip viskas pažįstama.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10.

Motinos pienas

Knygos pavadinimas: Motinos pienas
Autorius: Edward St. Aubyn
Versta iš:  anglų
Leidimo metai: 2008
Puslapių: 304

Aprašymas:

Knygos pradžia intriguojanti, įdomi. Apie berniuką, jo kelionę į šį pasaulį, pirmąsias dienas, santykį su mama ir tėčiu. Vėliau apie brolio gimimą, beatodarišką motinos meilę antragimiui, pasiglemžusią santykius su pirmuoju sūnumi ir vyru. Knyga verčianti stabtelti ir pagalvoti – kokia šio gyvenimo prasmė ir kokios vertybės? Kas turi būti aukščiau – vaikas ar vyras? Kokios neištikimybės priežastys? Kokie yra santykiai tarp vaikų? Kaip jaučiasi pirmagimis, atsiradus antrajam vaikui?

Paskutinis klausimas ypač opus ir man. Tarp vaikų virš 2 metukų skirtumas. Dar laukdamasi galvojau – ar sugebėsiu taip stipriai kaip pirmagimų, mylėti antrąjį vaiką? Atrodė, kad tikrai ne. Tačiau pagimdžius, pasirodo, jog meilė tik dvigubėja. O štai pirmagimiui tenka nelengva užduotis – kaip ir aprašoma knygoje, kartais rodosi, kad pirmagimis nekenčia savo brolio. Jis stengiasi suprasti, bet jam sunku suvokti, kam gi tėvams reikėjo to antrojo? Argi aš nepatenkinau jų lūkesčių? Gal buvau per prastas, negeras ir pan. O dar mama tiek daug dėmesio skiria tam antrajam… Išties, gan sunkus etapas. Bet laikas bėga ir visi vėl suranda savo vietas šeimoje. Vaikai išmoksta būti vienas su kitu, o mama turėtų sugrįžti pas tėtį.

Knygoje taip pat gvildenama ir senų tėvų slaugymo problema. Namų praradimo ir savo vietos ieškojimo. Eutanazijos problema…

Man nepatiko knygos pabaiga – tokia be pabaigos.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 8.

Tariamas iš tamsos/pokalbiai su vaikais

Knygos pavadinimas: Tariamas iš tamsos/pokalbiai su vaikais
Autorius: Vanda Juknaitė
Originalo kalba:  lietuvių
Leidimo metai: 2012
Puslapių: 176

Aprašymas:

Nepakartojama knyga. Vaikiškai nuoširdi, skausmingai tyra. Tai rašytojos pokalbiai su įvairaus amžiaus vaikais. Ir turinčiais įvairios patirties, dažniausiai ne pačios geriausios… Tai ir likimo nuskriaustų vaikų pasakojimai. Bet ar tikrai jie tie nuskriaustieji? Knygoje atskleidžiama, kad jie džiaugiasi savo gyvenimu, neregiai moka užuosti ir įsivaizduoti, kurčnebyliai puikiausiai susikalba gestų kalba ir visai nenori implantų, nes gerai jaučiasi savo pasaulyje. Tai pasakojimai apie protingą mergaitę, kuri privalo elgtis taip, kaip iš jos tikisi suaugusieji – ji tarsi pernelyg anksti suaugo. Jos tėvai gulėjo mirties patale, tačiau jie pasveiko. Ji tikinti, kad padėjo malda…

Elzė:

Tik tada žmogus supranta, kas yra laimė, kai būna patyręs kančią.

Kita neregė mergaitė praradusi mylimą seserį, tėvą, gyvena su motina, kuri geria ir nemoka pasirūpinti dukra. Tačiau šviesa sklinda ir iš šios mergaitės žodžių.

Loreta

Man gyvenime viskas yra brangu. Ir skausmas.

 

Kristina

Aš pripratusi savo pasaulyje. Man tai yra natūralus pasaulis, mano kalba, aš galiu ja ir suprast ir išsireikšt. Ne, aš jokių nepatogumų būti tokia, kokia esu, neturiu. Man tas implantas būtų kaip svetimybė, prievarta.

O labiausiai mane sugraudino Jonuko pasakojimas. Berniukas turi šešias seseris ir du brolius. Nors jie visi gyvena mažam butelyje, nepaisant to, berniukas nesiskundžia. Jis mielai padeda prižiūrėti mažiukus, turi savo pareigų namuose, yra nepaprastai brandus. Iš jo pasakojimo suprantu, kad tėvai savo vaikams skiria labai daug dėmesio ir meilės. O kokie tėvai, tokie ir vaikai.

Autorė: O kas vaikui šeimoje yra blogiausia? Kas tai būtų?

Jonas: Gal neturėti mamos arba tėčio, ar gal kai tėvai grįžta vėlai vakare. Na, kai nebūna dieną su tuo vaiku ir nebendrauja.

 

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 10.

Kai atgimsta viltis. Sėkmės istorijos ir patarimai, kaip įveikti nevaisingumą ir susilaukti vaikų

Knygos pavadinimas: Kai atgimsta viltis. Sėkmės istorijos ir patarimai, kaip įveikti nevaisingumą ir susilaukti vaikų
Autorius: Gintarė Jankauskienė
Originalo kalba: lietuvių
Leidimo metai: 2016
Puslapių: 216

Aprašymas:

Turbūt kiekvienas turime savo tarpe tokių pažįstamų, kuriems nesiseka susilaukti vaikų. Metus, dvejus, penkerius, dešimtmečius… Kai kurios poros su tuo susitaiko, kitos, priešingai, yra pasiryžusios viskam, kad galėtų sūpuoti savo mažylį rankose. Žinant, kokį kelią tenka pereiti, pradedi kitaip žvelgti į savo motinystę. Nėštumą. Viskas sklandu, gražu, esi tikrai iš laimingųjų.

Skaitant šią knygą, vis neapleidžia jausmas, koks turi būti laimingas žmogus, kai gyvybė pasibeldžia į jo duris. Tarsi savaime. O knygos herojams nėra taip paprasta. Čia aprašomos įvairios istorijos, susijusios su nevaisingumu ir jas komentuoja vaisingumo specialistai ir psichologė. Kiek tenka žmonėms ištverti, kiek moralinių kančių, kiek nemigos naktų, laukimo valandų, nevilties, desperacijos ir stebuklų. Visos istorijos šioje knygoje – sėkmingos.

Man labai norėjosi daugiau kažkokios įvairovės – gal nuotraukų. Antroji knygos dalis yra apie vaisingumo paieškas. Joje pateikiamos specialistų nuomonės įvairiais klausimais, susijusiais su vaisingumu: kodėl poros yra nevaisingos, kokia gali būti infekcijų grėsmė moters sveikatai, apie vaisingumo pažinimą, pasąmonės galią ir vaisingumą ir pan.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 8.

Miegas. Kasdieniai patarimai ir gudrybės

Knygos pavadinimas: Miegas. Kasdieniai patarimai ir gudrybės
Autorius: Madeleine Deny
Versta iš: prancūzų
Leidimo metai: 2009
Puslapių: 96

Aprašymas:
Mažasis vadovas tėvams, kaip išmokyti vaikus miegoti ir pasiekti, kad jų miegas būtų gilesnis ir kokybiškesnis. Pastebima, kad vidutiniška miego trukmė vaikams:

• 1-3 metai – 14 valandų
• 3-6 metai – 12 valandų
• 6-10 metų – 11 valandų.

Poguliai:

• 1 metai – 2 poguliai
• 2-3 metai – 1 pogulis
• 4-5 metai – 1 ramybės pertrauka

Pastebima, kad reikia vengti pogulių po 16 val.

Tačiau šie skaičiai telieka skaičiais, kiekvienas turėtų atsižvelgti į realią situaciją ir savo vaiko poreikius. Pavyzdžiui, mano vaikas, kai tik sukako 2 metukai, visiškai atsisakė pietų pogulių, o naktį irgi nemiega vidurkio, o tik apie 11 valandų. Tačiau yra linksmas, guvus ir protingas vaikas. Reiškia, kad kiekvienam miego reikia pagal poreikį. Bėgant laikui, supratau, kad vaiko išvis negalima statyti į jokius rėmus – nei miego, nei valgymo. Taisyklės turi būti, vaikai mėgsta rutiną, kai žino, kas po ko seka, tačiau negalima versti vaiko suvalgyti 200 ml košės, nes būtent tiek rekomenduoja pediatrai arba išmiegoti 12 valandų, nors vaikas visiškai nenori ir jam užtenka 9.

Kalbant apie 1-3 metų vaikučius, teigiama, kad labai svarbūs yra miego ritualai. Mes kasvakar prieš užmiegant apžvelgiame dieną – papasakoju vaikui, kas atsitiko, kas mus nudžiugino, ko išmoko. Tai mėgstamiausias mūsų ritualas, po kurio vaikutis ramiai užmiega. Nemoku vaiko palikti vieno, nors knygoje teigiama, kad reikia pabučiuoti, pasakyti labanakt ir išeiti. Man ir pačiai smagiau, kai ramiai pabūnu su vaiku, kol pasineria į sapnų karalystę. Pasirodo, vaikai „bijo miego, nes tapatina jį su pasaulio išnykimu… Fizinis kontaktas suteikia saugumo. Jis padeda augti netgi miegant“. Nebijokime myluoti savo vaikų.

3-6 metų vaikutis jau didžiuojasi miegodamas savo lovytėje. Reikia nepamiršti, kad vaikai mažiausiai žvalūs būna 8 val. 30 min-9 val. 30 min ir 14 -15 val. O žvaliausi 9 val.30 min – 11 val.30 min. ir 15 val.- 16 val.30 min. Tai nepriklauso nuo vaikų amžiaus. Vaikai, sulaukę 3 metų, o kai kurie ir jaunesni, neišvengia naktinių košmarų. Baisiausia yra tai, jog vaikutis nemoka atskirti tikrovės nuo sapnų ir mano, kad pabaisos iš tikrųjų slepiasi po jo lova ar pan. Svarbu parodyti vaikui, kad situacija yra valdoma, išklausyti vaikučio, jį nuraminti.

6-10 metų vaikams miego reikia vis mažiau, jie gulasi vis vėliau, neina pogulio. Apie 8 metus po antklode iki vėlumos žaidžia vaizdo žaidimus arba ilgai miega rytais.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 8.

Vaikai kilę iš dangaus

Knygos pavadinimas: Vaikai kilę iš dangaus: pozityvūs vaikų auklėjimo metodai 
Autorius: John Gray
Originalo kalba: anglų
Leidimo metai: 2009
Puslapių:  336

Aprašymas:

Knygoje autorius daug dėmesio skiria bausmių taikymui. Jo nuomone, tai visiškai neveiksmingas būdas, kuris vaikui suteikia daugiau skausmo, o naudos jokios. Tačiau autorius pateikia pavyzdį, kai vienas žmogus jam pasakojo, jog vaikystėje tėvai jį mušė, už ką liko jiems dėkingas visą gyvenimą. Nes tapo doru žmogumi. Dabar šis doras žmogus muša savo vaikus ir tuo didžiuojasi. Ar negirdėta istorija? Aš esu girdėjusi daug kartų tokius pasakojimus. Dar kartais – jog mergaičių gal ir nėr ko mušt, bet berniukams tai beržinė košė nepakenks.

Vaikystėje buvau viena iš nedaugelio mano kaimo vaikų, kurių tėvai niekada nemušė. Už tai esu dėkinga ir galbūt tai priverčia mane piktintis, jeigu išgirstu panašių istorijų. Manau, kad fizinis smurtas prieš vaiką, tai nesusitvarkymas su savimi, padėties nevaldymas, psichinis sutrikimas. Gaila gaišinti savo laiką, užtat pliaukštelėjai ir gerai. Baisu pagalvoti, ką mano vaikas apie artimiausius žmones, kurie taip elgiasi. Kita vertus, dažniau mušami vaikai, kaip baisiai tai beskambėtų, įpranta. Dar vienas geras pavyzdys, pateikiamas knygoje – mama liepia sūnui nemušti broliuko ir pati jį tvatija už jo netinkamą elgesį. Paradoksalu?

Vaikams būtina įskiepyti penkis svarbiausius principus:

Gali būti kitoks nei visi.

Gali klysti.

Gali rodyti neigiamas emocijas.

Gali daug norėti.

Gali prieštarauti, bet nepamiršk, kad mama ir tėtis yra šeimininkai.

Puikūs principai, tačiau dar svarbiau, kad juos įsidėmėtų tėvai. Ir vaiką priimtų tokiu, koks jis yra. Juk net vienodai šeimoje auginami ir auklėjami vaikai turi visiškai skirtingus charakterio bruožus. Kiekvienas vaikas yra individualus, nesistenkime jį pakeisti, o džiaukimės jo esybe, asmenybe, priimkime, padėkime jam tapti dar geresniu.

Kalbant su vaikais, patartina vartoti žodį „prašau“, o ne „ar galėtum“. Svarbu prašymą išreikšti taip, kad jis skatintų vaiko norą padėti. Knygoje pastebima, kad „Kai vaikai aikštijasi viešoje vietoje, tai yra įspėjamasis ženklas, kad namuose tėvams teks būti griežtesniems ir nepataikauti vaikui“.

Mano išbandytas ir puikiai veikiantis principas – jeigu pasakėte vaikui ne – niekada negalima nusileisti. Nors ir verks, grius, plyšaus, laikykites savo. Būna labai sunku, bet laikui bėgant, vaikas žino – jeigu tėvai pasakė „ne“ – tai yra ne. Jeigu rėksiu, šauksiu – tai nieko nepadės. Dar geriau vaikui paaiškinti, kodėl negalima vieno ar kito dalyko, kodėl, pavyzdžiui, būtent šią akimirką jo nepaiimame ant rankų (mama suplaus indus ir būtinai tave paims, paskaičiuokit iki 5). Ir visą laiką būtina ištęsėti savo pažadus. Vaikai puikiai viską atsimena. Jeigu šiandien jam nenupirkome saldainio, bet pasakėme, kad pirksim ryt – nenuvilkite vaiko. Net jeigu jis ir neprašo. Juokingiausias paaiškinimas vaikui, kokį teko girdėti, kad šis ko nors prašo – tėvai atsako – aš irgi daug ko noriu.

Knyga taip pat pabrėžia, jog visi vaikai yra skirtingi,kiekvienas turi savų bėdų.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje – 8.

Sudie, sauskelnės!

Knygos pavadinimas: Sudie, sauskelnės!

Versta iš: anglų
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 14

Aprašymas:

Kiekvienai mamai vienas didžiausių iššūkių – pripratinti mažylį prie puoduko, atsisakyti sauskelnių. Mes su pavydu žvelgiame į mamas, kurių vaikai jau pusantrų metų laksto su kelnaitėmis ir gražiai prašosi mamyčių sisiu. Tačiau, kiek teko pastebėti, tokių vaikiukų mažuma. Artėjant antrajam gimtadieniui, mamų galvose vos ne kasdien pradeda šmėžuoti puodukų reikalai. Ir žaidimų aikštelėse, besišnekučiuojančios mamos dalinasi savo patirtimis – kaip įveikti šį etapą.

O tam procesui paspartinti, puikiai gali pasitarnauti ir knygutė – „Sudie, sauskelnės“. Vyresnioji sesutė Rūtelė padeda savo broliukui Jonukui išmokti naudotis puoduku. Ji aiškina broliukui, kaip ir ką reikia daryti, tačiau Jonukas ne iš karto supranta. Galiausiai po daugelio bandymų ir nesėkmių jam pagaliau pavyksta. O smagiausias knygutėje yra mokymosi naudotis puoduku jūrlapis. Ten galima įklijuoti žuvytę, sėkmingai pasinaudojus puoduku.

Knygutė labai spalvinga, labai patiko mano vaikui, sėsdama ant puoduko ji visada rodo į šią knygutę ir nori ją žiūrėti. Papasakoja, ką daro vaikučiai. Paveikslėliuose pavaizduotos ir įvairios smulkmenos, kaip, pavyzdžiui, šampūnas, dantų pasta ir pan. Ant grindų minkšti kilimėliai. Kiekviename puslapyje ir Jonuko mylimiausias žaislas – zuikutis.